Jis sėkmingai kartojo senesnių pasirodymų vaidmenis, sulaukusius nemenkos sėkmės: tai ir pasaulio lyderis, ir šalies gynėjas ir visiems gero linkintis patarėjas visais gyvenimo klausimais. Tik šį kartą kažko visgi pritrūko – entuziazmo. Akivaizdžiai pavargęs paraudusių akių kosčiojantis prezidentas akimirksniais atrodė absoliučiai nesidomintis tuo, kas vyksta.
Ir šį kartą kasmetinė klausimų ir atsakymų sesija vyko kaip per sviestą, buvo apsisaugota nuo bet kokių nemalonių netikėtumų. Sėkmingai apsimetama, kad procesas visgi spontaniškas, tačiau nė akimirkai neapleidžia mintis, kad šis spektaklis iki menkiausių detalių surežisuotas.
Lengvai nuspėjami minkšti klausimai iš regiono žurnalistų ir šiaip keistuolių vis dar sudaro didžiąją užklausų dalį. Pavyzdžiui, žurnalistai Rusijos prezidentui užduoda tokius klausimus kaip štai „Ar galėsite atvykti į mūsų rengiamą apdovanojimų ceremoniją ir išklausysite, ką vaikai kalba apie ateitį?“.
Bet kokie klausimai, kurie prezidentui gali pasirodyti nepatogūs, labai greitai nutyla. Dėl šios priežasties griežtai prižiūrima, kad iš vieno klausimo jokiais būdais neišplauktų antras.
„Sėskitės, čia klausimų ir atsakymų formatas, ne diskusija“, – vieną žurnalistą į vietą pastatė V. Putinas.
Ne už kalnų rinkimai, tad šiais metais didžiausias dėmesys buvo skiriamas vidaus politikos klausimams. Kaip ir buvo tikėtasi, V. Putinas patvirtino, kad kaip nepriklausomas kandidatas sieks dar vienos kadencijos šalies vadovo poste. Nors į smulkmenas nesileido, pažadėjo būtinai padidinti atlyginimus. Bus naujų išmokų motinoms.
Gyvenimas gerėja, gyvenimas linksmėja. Ekonomikos augimas siekia 1,6 proc., ir, jeigu klausiate, šie skaičiai nėra laužti iš piršto. Per tuos 17 metų, kuriuos jau yra valdžioje, Rusijos BVP iš viso išaugo 76 proc. (nors žadėjo daugiau, bet ką jau padarysi).
Tie jauni viską kritikuojantys žmonės net nesusimąsto, kokį chaosą jis paveldėjo paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, guodžiasi prezidentas.
Šiais metais konferencija truko lygiai 3 valandas ir 40 minučių, o tai net valanda trumpiau nei 2008 metų rekordas, kai į klausimus V. Putinas atsakinėjo dar valanda ilgiau.
Nors ir ne rekordinė, bet visgi tokia konferencija – patirtis ne silpniems. Pirmosios dvi valandos slinko siaubingai lėtai. Ryškiausi akcentai – nauji pasiūlymai dėl žemės registravimo ir pensijų reforma. Tokia situacija atskleidė problemą, itin aktualią artėjant rinkimams: kuo užimti tautą, kurios nėra kuo pradžiuginti, o ir apie jokios pokyčius negali būti nė kalbos?
Laimei, buvo ir labai įdomių akimirkų. Ryškių blyksnių. Štai vienas iš tokių epizodų: „Echo Moskvy“ žurnalistė Tatjana Felgenhauer, kuri spalį ginkluoto užpuoliko buvo užpulta peiliu, uždavė klausimą apie Rusijos teisinę sistemą.
Žurnalistė, kurios patirti kaklo sužalojimai dar nespėjo sugyti, V. Putino paklausė, kodėl nekalti rusai grūdami už grotų, o štai artimas V. Putino žmogus Igoris Sečinas vaikšto laisvas, nors atsisako atvykti į teismą.
Valstybės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovas I. Sečinas jau keturis kartus buvo kviečiamas duoti parodymų buvusio ministro Aleksejaus Uljukajevo korupcijos byloje.
„Nejaugi tokia situacija nediskredituoja visos šalies teisės sistemos?“ – nusistebėjo T. Felgenhauer.
Prezidentas ėmė išsisukinėti. Savaime suprantama, I. Sečinas turėjo ir galėjo ateiti į teismą ir duoti parodymus. Bet, esą kiek žinoma prezidentui, nepažeistas joks įstatymas. O kas dėl kalinamų nekaltų žmonių, tai ne kas kita, o jos asmeninė nuomonė. Štai taip.
T. Felgenhauer ėmė purtyti galvą, tačiau daugiau užduoti klausimų jai niekas nebeleido.
Buvo ir Ksenija Sobčiak, taip pat ketinanti dalyvauti prezidento rinkimuose – Rusijos garsenybė, V. Putino mentoriaus Anatolijaus Sobčiako dukra. Ji sakė atvykusi kaip žurnalistė, nes kito būdo užduoti prezidentui klausimą ji esą neturinti – jis dalyvauti debatuose atsisakąs.
Jos klausimas: kodėl Kremlius taip bijo sąžiningos konkurencijos? Kodėl prezidentas daro viską, kad garsiausias šalies opozicijos politikas Aleksejus Navalnas negalėtų dalyvauti rinkimuose?
Kalbėdamas apie A. Navalną, V. Putinas savo aršiausio kritiko pavardės niekada nemini – jo kalboje jis visada tik „tas žmogus“ arba „opozicijos judėjimo lyderis“. Šis atvejis taip pat nebuvo išimtis, tik šį kartą A. Navalnas tapo „rusiškuoju Saakašviliu“.
V. Putinas net nebando slėpti pasidygėjimo buvusiu Gruzijos prezidentu, dabar tapusiu Ukrainos opozicijos lyderiu. Pastarieji įvykiai Kijeve, kai M. Saakašvilis grasino nušokti nuo stogo, V. Putinui į rankas tarsi įdavė naują ginklą.
„Norite, kad tokie saakašviliai lakstytų iš vieno Maidano į kitą? Opozicijai reikia pasirūpinti kandidatais, kurie turėtų ką pasiūlyti mūsų šaliai, turėtų realių veiksmingų alternatyvių“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
Tada V. Putinas pareiškė, kad jam pradeda kelti nerimą dominavimas Rusijos politikoje. Esą konkurencija labai geras dalykas – tiek politikoje, tiek ekonomikoje, kalbėjo prezidentas. Ir pažadėjo, kad padarys viską, kas jo galioje, kad jos būtų kuo daugiau. Galbūt. Ir tada vėl pats to nenorėdamas priminė, koks visgi sudėtingas visų konkurentų ir kritikų likimas: V.Putinas užsiminė salėje pamatęs plakatą, kuriame, anot jo, per klaidą pamatė užrašą „Putine, sudie sudie“. Iš tikrųjų tai buvo užrašas totorių kalba „senelis Putinas“.
Aišku, nebuvo išvengta ir V. Putino kalbų apie neteisingą Rusijos izoliaciją ir nemeilę Jungtinėms Valstijoms, tačiau, lyginant su pastaraisiais metais, tokio naratyvo būta mažiau.
Blykstelėjo keli paramos JAV prezidentui Donaldui Trumpui momentai, V. Putinas akcentavo, kad „jis labai gerai tvarkosi su šalies ekonomika“.
Keliais žodžiais užsiminė ir apie kaltinimus dėl jo administracijos ir D. Trumpo komandos ryšių. Rėžė trumpai drūtai: tai „JAV opozicijos pramanai“.
Savo „šnipų manija“ Jungtinių Valstijų opozicija diskredituoja visą JAV politikos sistemą, pridūrė V. Putinas, prieš kelias akimirkas retoriškai pasiteiravęs, ar JAV kongresmenams „viskas gerai su galva“.
Vienas iš liūdnai pagarsėjusių tos dienos svarbiausių asmenų buvo Grigorijus Rodčenkovas. Buvęs Rusijos antidopindo laboratorijos vadovas, pabėgęs į Jungtines Valstijas, ir davęs parodymus dėl, kaip įtariama, Rusijos vykdomos dopingo programos, V. Putino klausimų ir atsakymų maratone buvo minimas ne kartą.
Anot Rusijos prezidento, tokie mokslininkai dirba vykdydami FTB užsakymus – sutrikdyti artėjančius Rusijos prezidento rinkimus. Esą absurdiška, kad Tarptautinis olimpinis komitetas, remdamasis būtent tokiais įrodymais, ėmė ir diskvalifikavo Rusijos sportininkus. Be to, Rusijos vadovas pabrėžė, kad šalis yra pasirengusi visus sprendimus ginčyti teismuose.
„Jie sako, kad G. Rodčenkovas yra sąžiningas žmogus, bet tai nesąmonė – jis tikrų tikriausias apgavikas. Jį saugo FTB. Turėtume paklausti, kokius vaistus jam šeria“, – kalbėjo V. Putinas.
Praėjus pustrečios valandos, V. Putinas pagaliau įsijautė į savo ritmą. Ir surado auką – žurnalistą iš Ukrainos, kuriam atskaitė paskaitą apie Ukrainos kaip valstybės netinkamumą.
„Tik pasiklausysite savo rusų kalbos. Kalbate be akcento, mintyse jūs esate rusas“, – sakė prezidentas. Rusija ir Ukraina buvo „viena šalis“. „Mūsų niekas neskiria. Niekas“, – teigė Rusijos prezidentas.
Tai buvo klasikinio V. Putino apraiška: įžeidus, aštrus, agresyvus, pasitikintis savimi, kategoriškas, telkiantis ir skaldantis. Bus įdomu stebėti, ar toks jis išliks ir dar šešerius metus, jeigu pavyks laimėti rinkimus, apibendrina independent.co.uk.