Nors netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną V. Putinui tapo itin nemaloniu siurprizu, panašu, kad jau greitai jis turės progą pasidžiaugti – netiesioginiu laimėjimu giliau į Vakarus: Vokietijoje.
Rusijai palankios partijos trijose rytinėse Vokietijos žemėse – Bradenburgo, Saksonijos ir Tiuringijos – rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose (dveji jau numatyti ir šį sekmadienį), anot ekspertų, užtikrintai švęs pergalę.
Prorusiška politinė jėga „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turi daug šansų visose trijose žemėse tapti geriausiai pasirodžiusia partija. Neseniai susiformavęs Sahros Wagenknecht Aljansas (BSW) taip pat jau džiaugiasi dideliu rinkėjų palaikymu. Tai reiškia, kad galimas dalykas, jog Rusija po pertraukos vėl turės įtakos nemenkoje buvusios Rytų Vokietijos – regiono, kuriame dominavo Šaltojo karo metais – teritorijoje.
Jeigu prognozėms bus lemta pasitvirtinti, rinkimų rezultatai sumaišys kortas visai Vokietijai. Jeigu šios politinės jėgos švęs pergalę, ta pergalė tarsi lakmuso popierėlis parodys, kaip iš tikrųjų Vokietijos valdžiai sekėsi taisyti šalies Rytų ir Vakarų atskirtį, ir iš pagrindų sudrebins ir taip jau leisgyvę trišalę Berlyno koaliciją.
Baisiausia, kad šių partijų triumfas trijų žemių rinkimuose reikštų ne ką kitą, o Rusijos prezidento V. Putino pergalę: Kremliaus galva XX amžiaus devintą dešimtmetį Dresdene tobulino KGB agento įgūdžius – įgyta patirtis visiems laikams įskiepijo meilę viskam, kas vokiška. Kartą biografas jį netgi pavadino „Kremliaus vokiečiu“.
Taigi, Maskvai draugiškoms partijoms, esančioms politinio spektro radikalioje dešinėje ir kairėje, prognozuojama rinkimuose iškovoti mažiausiai 50 proc. balsų – bent jau tą rodo naujausių apklausų duomenys. Tiuringijos žemėje partijoms bendrai žadamas net 65 proc. rinkėjų palaikymas, AfD gali pasirodyti geriausiai su maždaug 30 proc.
Nors ne visos partijos tokios atvirai prorusiškos kaip AfD, jas vienija du radikalios dešinės propaguojami naratyvai: kad dėl karo Ukrainoje kaltas NATO ir kad taikus sprendimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu Vakarai rimtai vertintų diplomatijos vaidmenį.
Šalies lygmeniu populiariosios Vokietijos valdančiosios partijos – Socialdemokratai (SPD), Žalieji ir Laisvieji Demokratai (FDP) – atsidūrė antrame plane. Joms apklausos prognozuoja bendrą maždaug
12 proc. balsų rezultatą Saksonijoje ir Tiuringoje bei 27 proc. Brandenburge. Net ir įtraukus didžiausią Vokietijos centrinę politinę jėgą – konservatyviuosius Krikščionis Demokratus – bendras populiariųjų partijų rezultatas greičiausiai neviršys 50 proc.
Tai labai netikėtas ir nemalonus centristinių partijų, nuo pat Vokietijos susivienijimo vaidinusių svarbų vaidmenį rytinėje Vokietijoje, nuosmukis. XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Vakarų Vokietijos politinės jėgos veiksmingai kolonizavo rytinę dalį, pasiųsdamos savo politikos veteranus vadovauti Saksonijai ir kitoms žemėms. Net ir šiandien daugiau nei 40 proc. Vokietijos rytinių žemių politinės klasės grietinėlės yra kilę iš šalies vakarų.
Spartus AfD ir kitų populistinių partijų rytinėje Vokietijoje populiarėjimas leidžia daryti išvadą, kad ankstesnis požiūris nepasiteisino. Tiek Žalieji, tiek Laisvieji demokratai – mažiausios iš trijų Vokietijos valdančiosios koalicijos politinių jėgų – netgi labai rizikuoja atsidurti už visų trijų žemių parlamentų durų, rodo naujausios apklausos. Norėdamos iškovoti mandatų, partijos šiuose rinkimuose privalo gauti bent penkis proc. balsų.
„Demokratinės partijos – Socialdemokratai, Krikščionys Demokratai ir netgi Žalieji – niekada taip ir nesugebėjo įsitvirtinti Rytuose taip, kaip pavyko padaryti Vakaruose. Dėl šios priežasties tokioms partijoms kaip AfD yra žymiai paprasčiau įsiteikti pažeidžiamiems rinkėjams“, – samprotauja Leipcigo universiteto sociologas Johannesas Kiessas.
Nors Vokietijos susivienijimas ir iš esmės transformavo buvusios Rytų Vokietijos ekonomiką – gyvenimo kokybę pakylėjo į lygį, apie kurį komunizmo sąlygomis nedrįsta net svajoti – apmaudas dėl Vakarų Vokietijos de facto įvykdyto šalies parėmimo į savo rankas vis dar išlieka opi tema. Po susivienijimo regionas prarado maždaug 15 proc. populiacijos, nes nemažai buvusių Rytų Vokietijos gyventojų, ypač moterų, persikėlė į buvusią Vakarų Vokietiją.
Nuoskaudas neretai dar pagilina kai kurie politikai, kurie regioną, šiandien gyventojų skaičiaus atžvilgiu sudarantį vos vieną penktadalį buvusios Vakarų Vokietijos, vadina „tas kitas“.
„Rytuose tenka aiškinti daugiau nei Vakaruose, bet esu laimingas galėdamas tą daryti, man ten patinka“, – per interviu gegužę, turėdamas omenyje griežtą partijos poziciją Rusijos klausimu, sakė Vokietijos Krikščionių demokratų partijos lyderis Friedrichas Merzas. Be to, jis pažymėjo, kad pirmiausia buvo nusitaikęs į visas tris žemes, bet, panašu, toks planas pernelyg ambicingas. Net ir Saksonijoje, kur jo partija, kad ir minimaliai, bet pirmauja, AfD, remiantis kai kuriomis apklausomis, jau išsiveržė į priekį.
Nors F. Merzo partija ir toliau išlaiko šiokį tokį konkurencingumą, o tai greičiausiai pavyksta vien dėl to, kad Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos žemės premjeras Michaelas Kretschmeris nepritaria idėjai skirti milijardinę karinę paramą Ukrainai ir pasisako už Maskvos ir Kyjivo taikos derybas (tai dvi esminės jo rinkimų kampanijos kolonos).
Be to, 2021 metais M. Kretschmeris lankėsi Maskvoje, kur pakvietė V. Putiną apsilankyti Dresdene, kur, kai griuvo Berlyno siena, dirbo Rusijos lyderis.
„Būtų didžiulė garbė, Jūsų Ekscelencija, sulaukti jūsų Saksonijoje“, – tuo metu Kremliaus vadovui sakė V. Putinas.
Dešimtmečiai prieš Vakarus nukreiptos propagandos
Tai, kad V. Putinui pagarbiai lankstosi aukščiausio rango Vokietijos konservatorius iš rytinės šalies dalies, juodu ant balto parodo, kaip giliai regione šaknis įleidę Rusijos naratyvai. Net jeigu dauguma vokiečių šalies rytuose ir neturi su V. Putinu susijusių iliuzijų, gyventojams dar teks išsivalyti nuo dešimtmečius ten pumpuotos prieš Vakarus nukreiptos propagandos. Daugumai gyventojų Maskva ne ką blogesnė nei Vašingtonas, kurį populistai kaltina Ukrainoje slapčia siekiant savų tikslų.
„Jungtinės Valstijos yra supergalia, kovojanti už galimybę išsaugoti globaliąją hegemoniją“, – liepą sakė kairiųjų lyderė Sahra Wagenknecht, vadovaujanti BSW politinei jėgai.
Daugiausia kairiųjų pažiūrų politikų rytinėje Vokietijoje susitelkę BSW ir Kairiųjų – buvusių Rytų Vokietijos komunistų įpėdinių – partijose. Jie labiau ne palaiko V. Putiną, o būtent taiką.
„Mums reikia Europos taikos susitarimo, kuriame dalyvautų Rusija. Visos dalyvaujančios šalys turėtų susitarti dėl nepuolimo pakto ir suburti gynybos bendruomenę“, – teigia dabartinis Tiuringijos žemės premjeras ir vienas iš Rusijai kritiškiausių balsų Kairiųjų partijoje Bodo Ramelow.
Kritikai tokius raginimus smerkia kaip pernelyg naivius. Raginimai Vakarams nebeduoti Ukrainai ginklų bei drąsinimai Kyjivui liautis priešintis ir atiduoti teritorijas labai naudingi Maskvai ir legitimizuoja invaziją į Ukrainą, sako jie.
Visgi didesnę grėsmę kelia „Alternatyva Vokietijai“, galinti sukelti nemenką politinį žemės drebėjimą, kurio poveikis pasijustų ir už Vokietijos ribų, jeigu tik laimės visose trijose žemėse. O tikimybė gana nemenka, ypač po praeitos savaitės išpuolio Zolingeno mieste, kur surengė žudynes siras, kaip įtariama, turintys ryšių su „Islamo valstybe“.
„Alternatyvos Vokietijai“ ryšiai su Maskva visiems puikiai žinomi. Prieš birželį vykusius Europos Parlamento rinkimus Vokietijos pareigūnai demaskavo, kaip įtariama, Rusijos įtakos operaciją, susijusią su vienu iš lyderiaujančių partijos kandidatų. Tik tai nesutrukdė partijai rinkimuose likti antrai su 16 proc.
Dauguma įtakingiausių „Alternatyvos Vokietijai“ narių net neslepia savo prielankumo autoritariniam V. Putino režimui.
„Alternatyvos Vokietijai“ lyderis Tiuringijoje Bjornas Hocke, kurį dauguma laiko partijos dvasiniu vadovu, yra sakęs, kad, jeigu kada nors taps Vokietijos kancleriu, jo pirmoji kelionė bus į Maskvą. Jeigu taip visgi nutiks, nors ir labai menkai tikėtina, didesnė tikimybė, kad V. Putinas jį aplankys pirmasis.
Prieš pašlijus Maskvos ir Berlyno santykiams, V. Putinas Vokietijoje buvo dažnas svečias – įskaitant ir jo buvusius namus Rytų Vokietijoje.
„Būsiu atviras, Dresdene mane užplūsta ypatingas jausmas. Be jokių abejonių, šis miestas – Europos kultūros centras, miestas, turintis labai turtingą istoriją ir pasižymintis ypatingu žavesiu“, – 2009 metais atsiimdamas šv. Jurgio apdovanojimą, skiriamą garbioms asmenybėms, „kovojančios už gėrį pasaulyje“, sakė V. Putinas.
