Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad ambasadorius Sergejus Andrejevas buvo „skubiai“ iškviestas į URM Varšuvoje. Jis buvo informuotas, kad Lenkijos valdžia griežtai atmeta pastaruoju metu V. Putino ir kitų Rusijos pareigūnų išsakytas „istorines insinuacijas“, sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczas.
Pasak M. Przydaczo, Lenkija laiko V. Putino ir kitų aukšto rango Rusijos pareigūnų išsakytas nuomones tolygias „stalinistiniam istorijos naratyvui“ ir „totalitarinės valstybės propagandai“.
„Jie taip pat yra pasityčiojimas iš milijonų stalinistinio totalitarizmo aukų, tarp kurių taip pat buvo Rusijos liaudis“, – pabrėžė lenkų viceministras.
Lenkija ir Rusija jau seniai nesutaria, kaip vertinti Antrojo pasaulinio karo įvykius.
Varšuva laikosi požiūrio, kad konfliktą, Lenkijoje pareikalavusį 6 mln. žmonių gyvybių, pradėjo nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Lenkija abi šias šalis laiko agresorėmis, kurių veiksmai atnešė didžiules kančias ir pareikalavo daugybės žmonių gyvybių.
Rusija savo ruožtu yra susitelkusi į Sovietų Sąjungos patirtas aukas, kai Vokietija 1941 metais pradėjo karą prieš komunistinę valstybę, dėl šios priežasties tapusią Vakarų šalių sąjungininke. Kol Europa buvo išvaduota iš nacių teroro, žuvo apie 27 mln. Sovietų Sąjungos piliečių.
V. Putinas pastarosiomis dienomis griežtai smerkė Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje sakoma, kad Sovietų Sąjungai tenka dalis atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo sukurstymą. Rusijos lyderis šiuos pareiškimus vadino „visiška nesąmone“.
Karas prasidėjo praėjus kelioms dienoms po Adolfo Hitlerio ir sovietų diktatoriaus Josefo Stalino susitarimo pasidalyti Lenkiją ir Baltijos valstybes, remiantis slaptuoju protokolu prie 1939 metų rugpjūčio 23-ąją abiejų galybių pasirašyto Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto.
Anot V. Putino, šią nepuolimo sutartį Maskva buvo priversta pasirašyti, nes kelios kitos Europos valstybės irgi sudarė su A. Hitleriu panašaus pobūdžio susitarimų.
Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 metais Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį A. Hitleriui aneksuoti tuometę Čekoslovakiją. Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys.
V. Putinas taip pat citavo archyvinius dokumentus, esą rodančius, kad tuometis Lenkijos ambasadorius Berlyne gyrė A. Hitlerio planus išvalyti Europą nuo žydų.
Apie tai kalbėdamas V. Putinas pratrūko pykčiu ir pavadino lenkų ambasadorių „šunsnukiu“ bei „antisemitine kiaule“.