Kalba turėjo prasidėti 12 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku. Pavėlavęs maždaug 5 minutes V. Putinas pradėjo savo kreipimąsi į parlamentą.
V. Putinas ragino spręsti svarbiausius nacionaliniuose projektuose įvardytus klausimus ir užduotis. „Šiandien mūsų visuomenėje juntamas labai aiškus žmonių poreikis permainoms, žmonės nori judėti į priekį“, – teigė jis ir pridūrė, kad šalies žmonės patys puikiai supranta, kokių pokyčių reikia miestams ir kaimams, kur jie gyvena.
Daugiau galių Dūmai
Daug kalbėjęs apie vidaus problemas, svarbiausią klausimą jis paliko pabaigai.
V. Putinas pasiūlė Valstybės Dūmai perduoti dalį šalies prezidento įgaliojimų. Parlamentas gautų teisę tvirtinti ministro pirmininko, visų vicepremjerų ir ministrų kandidatūras. Prezidentas būtų įpareigotas patvirtinti pateiktas kandidatūras ir nebeturėtų teisės jų atmesti.
V. Putino teigimu, valstybės prezidentas išlaikytų galimybę atleisti pasitikėjimą praradusį ministrą pirmininką ir kitus aukšto rango valdininkus. Prezidentui taip pat būtų paliekama teisė vadovauti šalies ginkluotosioms pajėgoms.
V. Putinas trečiadienį pasiūlė surengti referendumą dėl šalies konstitucijos pataisų parlamento galioms sustiprinti, tuo pačiu išsaugant stiprią prezidentinę sistemą.
„Mano nuomone, būtina surengti šalies piliečių balsavimą dėl viso siūlomų šalies konstitucijos pataisų paketo“, – sakė V. Putinas savo metiniame pranešime parlamentarams.
Referendumo datos jis nenurodė.
„Stiprią, klestinčią Rusiją galėsime sukurti tik remdamiesi pagarba visuomenės nuomonei, – sakė prezidentas. – Drauge mes tikrai pakeisime gyvenimą į gera.“
Rusijos prezidentas taip pat pasiūlė svarstyti Konstitucijoje įtvirtintos frazės „iš eilės“ atsisakymą, kuri šiuo metu neleidžia šalies prezidentu tam pačiam asmeniui likti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. Anot V. Putino, tai nebūtų esminis pokytis.
V. Putinas trečiadienį pasiūlė konstitucijoje įtvirtinti reikalavimus kandidatams į valstybės vadovo postą dėl gyvenimo Rusijoje ne mažiau kaip 25 metus ir užsienio pilietybės nebuvimo.
„Dar griežtesni reikalavimai turi būti taikomi asmenims, pretenduojantiems į RF prezidento postą. Siūlau įtvirtinti reikalavimus dėl nuolatinio gyvenimo RF teritorijoje ne mažiau kaip 25 metus, taip pat – dėl užsienio pilietybės ar leidimo gyventi kitoje valstybėje nebuvimo“, – sakė V. Putinas savo metiniame pranešime parlamentui.
Pagal dabartinę sistemą prezidentas pristato ministrą pirmininką. Gavęs parlamento patvirtinimą, jis formuoja kabinetą. Ilgametis Rusijos lyderis, be kita ko, pasiūlė didinti Valstybės tarybai tenkantį vaidmenį. Tai yra valstybinė institucija, kuriai šiuo metu jis pats vadovauja ir kuria, daugelio įsitikinimu, galėtų būti pasinaudota siekiant išlaikyti savo rankose neformalią valdžią ir po 2024-ųjų.
V. Putinas nesutiko, kad tokie pokyčiai reikštų atsitraukimą nuo dabar Rusijoje galiojančios prezidentinės sistemos. Prezidentas, kaip jis pasakė, turės teisę atleisti ministrą pirmininką. Kita vertus, pokyčiai galėtų radikaliai susilpninti bet kurio įpėdinio įgaliojimus, suteikdami daugiau galių vyriausybei, parlamentui ir galbūt kitoms institucijoms.
V. Putinas pridūrė, kad klausimai dėl bet kokių pakeitimų bus sprendžiami nacionalinio referendumo keliu.
Didžiausio dėmesio verti pareiškimai nuskambėjo 80 minučių trukusios kalbos pabaigoje.
Apžvalgininkai stebi užuominas, kaip Rusijoje gali būti pertvarkyta politinė sistema iki 2024 metų, kai V. Putino kadencija baigsis ir pagal Konstituciją jis turės pasitraukti.
„Na gerai, taigi štai koks pagrindinis Putino kreipimosi akcentas. Valstybės Dūma gauna daugiau galios rinkdama ministrą pirmininką. Tai reiškia, kad mes turėsime silpnesnį prezidentą ir galingesnį premjerą. Ir spėkite, kas juo taps?“ – taip V. Putino siūlymus apibendrino garsus rusų žurnalistas, dirbęs BBC rusų tarnyboje ir rusų „Newsweek“.
Praėjusį kartą referendumas Rusijoje vyko 1993 metais, kai prezidento poste dirbant V. Putino pirmtakui Borisui Jelcinui buvo priimta konstitucija.
„Orus pragyvenimo lygis“
Prezidentas skatino siekti „oraus pragyvenimo lygio“. Savo kalboje nemažai laiko skyrė demografijai. Šiandien Rusijoje gyvena beveik 147 mln. žmonių, tačiau šalį ištikusi rimta demografinė krizė, pabrėžė V. Putinas. Šiandien šeimas kuria paskutinį XX amžiaus dešimtmetį gimusieji, jų nedaug, tad gimstamumas vėl smunka. 2019 metų bendrasis gimstamumo koeficientas – 1,5, o tai Rusijai labai mažai, pabrėžė prezidentas. Iki XXI amžiaus trečio dešimtmečio vidurio šaliai būtina šį rodiklį išauginti iki 1,7.
Anot V. Putino, reikia aiškintis, su kokiomis problemomis susiduria daugiavaikės šeimos. Pavyzdžiui, vienas iš esminių klausimų, kaip užtikrinti reikiamą vaikų darželių skaičių. Įkurta 77,7 tūkst., bet ne visi dirba taip, kaip reikia, pusė net nedirba, tad 2021 metais šios bėdos turi nelikti. Opiausia paramos šeimoms problema – kuklios daugelio rusų pajamos.
Beveik 70-80 proc. šeimų, gaunančių mažas pajamas – vaikus auginančios šeimos. „Jūs tai puikiai žinote“, – parlamentarams sakė Rusijos prezidentas. Vaikui sulaukus trejų, išmokos baigiasi, o tai reiškia, kad šeimai gali kilti finansinių problemų. Dėl šios priežastis V. Putinas siūlo įvesti mėnesines išmokas ir vaikams nuo trejų iki septynerių metų, ir tai padaryti jau nuo 2020 metų sausio 1-osios.
Socialinės sutarties praktikos plėtra – vienas iš pajamų didinimo būdų. Valdžia privalo padėti šalies žmonėms persikvalifikuoti, taip pat remti mažas pajamas gaunančius. Motinystės kapitalo programa pratęsiama mažiausiai iki 2026 metų gruodžio 31-osios. Šeima, gimus pirmagimiui, įgyja teisę į motinystės kapitalą, kuris po indeksacijos auga iki 466 tūkst. 617 rublių.
Pirmą savo kalbos pusvalandį V. Putinas skyrė šalies vidaus socialinių ir ekonominių problemų akcentavimui.
V. Putinas perėjo prie sveikatos apsaugos temos, pasidžiaugė, kad naujagimių mirtingumas pasiekė istorinį minimumą, tačiau pabrėžė, kad sveikatos apsaugos kokybę žmonės vertina ne pagal skaičius. V. Putino teigimu Rusijoje būtina didesnį dėmesį skirti pirminei medicininei pagalbai, kur pastaruoju metu ir kyla daugiausia bėdų. Be to, šiais metais būtina baigti pirminės medicininės pagalbos centrų tinklo projektą – profesionalių medikų pagalba turi būti prieinama visiems. V. Putinas sakė, kad jau artimiausiu metu bus renovuojama daug ligonių ir poliklinikų. Tai kainuos apie 550 mlrd. rublių. Daugiau nei 90 proc. – valstybės lėšos.
„Apginti tiesą“
V. Putinas paragino „apginti tiesą“ apie pergalę Antrajame pasauliniame kare, praneša „Interfax“.
„Rusijai gegužės 9–oji – didžiausia ir džiaugsmingiausia šventė. Mes didžiuojamės nugalėtojų karta, gerbiame jų žygdarbį. Mes privalome apginti tiesą apie pergalę“, – pareiškė V. Putinas, trečiadienį skaitydamas metinį pranešimą Federaliniam Susirinkimui.
„Kitaip ką pasakysime mūsų vaikams, jei melas kaip užkratas plis visame pasaulyje?“ – klausė Rusijos prezidentas.
Anot jo, „į įžūlų melą, mėginimus perrašyti istoriją mes turime atsakyti faktais“.
V. Putinas teigė, kad Rusijoje bus įkurtas didžiausias ir išsamiausias archyvinių dokumentų, kino ir fotomedžiagos apie Antrąjį pasaulinį karą kompleksas, kuriuo galės naudotis tiek Rusijos piliečiai, tiek viso pasaulio žmonės.
„Toks darbas – mūsų kaip šalies nugalėtojos pareiga“, – pabrėžė V. Putinas.
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Praėjus dviem savaitėms, rugsėjo 17 d., tuometinė Hitlerio sąjungininkė SSRS Lenkiją užpuolė iš rytų.
Nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkiją pagal slaptąjį Molotovo–Ribentropo pakto protokolą.
Rusijoje šiuo metu itin dažnai aptariama 1939-ųjų Molotovo–Ribentropo nepuolimo sutarties reikšmė.
Gyrėsi savo ginklais
Praėjus beveik valandai nuo kalbos pradžios V. Putinas palietė ir užsienio temas ir pabrėžė Rusijos vaidmenį „stabilizuojant regioninius konfliktus“.
Prezidentas prabilo apie Rusijos užsienio politiką. Anot V. Putino, atėjo metas rimtam pokalbiui apie pasaulio tvarkos principus. „Būtina politinė valia, išmintis ir žmogiškumas. Pavyzdį privalo rodyti Jungtinių Tautų organizacijos steigiamosios narės. Penkios branduolinės valstybės neša didelę atsakomybę. Jos privalo ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti stabilumą. Rusija pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su visais partneriais. Rusija niekam negrasina ir neprimetinėja savo valios, todėl visi šalies žengti nacionalinio saugumo stiprinimo žingsniai buvo atlikti laiku. Pirmą kartą per visą branduolinio ginklo istoriją mes nieko nebandome vytis, o greičiau priešingai – kitoms šalims lyderėms reikia ginklų, kuriuos jau turi Rusija“, – tokiais teiginiais svaidėsi V. Putinas. Anot jo, šalies gynybiniais pajėgumais pasirūpinta dešimtmečiams.
Po trumpos pasaulio reikalų apžvalgos V. Putinas grįžo prie vidaus reikalų ir prakalbo apie naują šalies Konstituciją.
Rusijos prezidentas siūlo Konstitucijoje nurodyti, kad minimalus užmokestis negali būti mažesnis už regiono pragyvenimo lygį. Be to, anot V. Putino, Konstitucijoje turi būti įtvirtintas ir reikalavimas reguliariai indeksuoti pensijas.
V. Putino kalba šiemet truko kiek daugiau nei valandą ir 15 minučių. Transliaciją užbaigė Rusijos himnas.
Pernai savo 90 minučių trukusioje kalboje V. Putinas nepraleido progos užsipulti JAV ir Vašingtonui ir Europos valstybėms griežtu atsaku, jei JAV senajame žemyne dislokuotų priešraketinės gynybos sistemų.
2018 metais V. Putino kalba sukosi apie Rusijos karinį arsenalą ir kariuomenės atnaujinimo programą.
2019 gegužę valstybinės apklausų agentūros pasirodžiusi apklausa atskleidė, kad pasitikėjimas V. Putinu smuko iki mažiausio lygio per pastaruosius 13 metų, skelbia rferl.org.