Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius nuteistas kalėti 40 metų už genocidą ir dar devynis kaltinimus, ketvirtadienį paskelbė Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismas.
Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) pareiškė, kad R.Karadžičius yra kaltas dėl serbų žiaurumų Bosnijoje per 1992-1995 metų karą, nusinešusį 100 tūkst. gyvybių.
Išklausęs nuosprendį R.Katadžičius atsisėdo ir šiek tiek susmuko, bet emocijų neparodė. Jis ketina teikti apeliaciją.
TBTJ nustatė, kad R.Karadžičius kaltas ir dėl masinių žudynių 1995 metais organizavimo Srebrenicoje, kur buvo išžudyta beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, kurių palaikus palaidojo masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“. Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Holokausto per Antrąjį pasaulinį karą, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.
Pirmininkaujantis teisėjas O-Gon Kwonas (Ogon Kvonas) sakė, kad vienintelis R.Karadžičijus tuometinėje Bosnijos serbų vadovybėje turėjo galios sustabdyti genocidą, bet pasielgė priešingai – įsakė pervežti belaisvius iš vienos vietos į kitą, kur jie buvo nužudyti.
Kruopščiai suplanavę operaciją serbų kariai pervežė musulmonų vyrus į kelias vietoves aplink Srebrenicos anklavą Bosnijos rytuose ir sušaudė juos, o tada suvertė lavonus į masinę kapavietę.
O-Gon Kwonas sakė,kad R.Karadžičius ir jo karo vadas generolas Ratko Mladičius buvo numatę, kad „visi tvirti Bosnijos musulmonai vyrai iš Srebrenicos būtų nužudyti“.
R.Karadžičius taip pat pripažintas esąs atsakingas už žmogžudystes, civilių puolimą ir terorizavimą per 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją, taip pat už JT taikdarių paėmimą įkaitais.
Tačiau, ir tai buvo netikėtas smūgis tūkstančiams aukų, teismas išteisino R.Karadžičių dėl antrojo kaltinimo genocidu septyniuose Bosnijos musulmonų ir kroatų miestuose ir kaimuose per 1992-1995 metų karą.
Radovano Karadžičiaus advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas) nurodė, kad jo ginamasis teiks apeliaciją.
„Dr.Karadžičius yra nusivylęs. Jis sukrėstas, – sakė P.Robinsonas. – Jis jaučia, kad teisėjai, darydami išvadą rėmėsi dedukcija, o ne faktais“.
R.Karadžičiui buvo pateikta 11 kaltinimų ir grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, bet buvo apsiribota 40 metų kalėjimo. Nuteistasis šį nuosprendį turi teisę apskųsti.
Kitos TBTJ bylos
Prokurorai reikalavo, kad R.Karadžičius prisiimtų atsakomybę kaip buvęs Bosnijos serbų pajėgų vadas ir politinis lyderis. 70 metų R.Karadžičius neigė savo kaltę tvirtindamas, kad savo kariniais veiksmais jis gynė serbus.
Šis teismas yra labai svarbus JT tribunolui ir tarptautinės teisės raidai. R.Karadžičius yra aukščiausio rango politikas, kuriam paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų Hagos teisme, kuris įsikūręs buvusiose draudimo kompanijos patalpose.
Nuosprendis R.Karadžičiui turėtų įtvirtinti politinių lyderių baudžiamąją atsakomybę už jų vadovaujamų pajėgų įvykdytus nusikaltimus tarptautinėje teisėje.
Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kuris buvo kaltinamas dėl nusikaltimų per kruvinus konfliktus Balkanuose po Jugoslavijos subyrėjimo dešimtajame dešimtmetyje, mirė savo kameroje Hagoje 2006 metais, teisėjams nespėjus paskelbti nuosprendžio jo byloje.
R.Karadžičiaus teismas yra viena iš paskutinių bylų TBTJ. 1993 metais įsteigtas teismas pareiškė kaltinimus 161 įtariamajam, iš kurių 80 buvo nuteisti, 18 – išteisinta ir 13 – sugrąžinti vietos teismams. Dar 36 asmenims kaltinimai buvo atšaukti arba jie mirė, nesulaukę nuosprendžių.
Teismas nagrinėja dar trijų įtariamųjų, tarp jų Bosnijos serbų pajėgų generolo Ratko Mladičiaus (Ratko Mladičiaus) ir serbų ultranacionalisto Vojislavo Šešelio, bylas. Dar aštuoni teismo nuosprendžiai sulaukė apeliacijų, o du kaltinamieji bus teisiami iš naujo. Nuosprendis V.Šešelio byloje turėtų būti skelbiamas kitą ketvirtadienį.
R.Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti kartu su R.Mladičiumi, 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais Belgrade, Serbijoje. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius ir vešlią baltą barzdą.
Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje nutilo pabūklų gausmas, R.Karadžičius tebėra laikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios šalies dalyse.
Praėjusį savaitgalį dabartinis Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas dalyvavo R.Karadžičiaus studentų bendrabučio atidaryme. Paminklinę lentelę ant jo atidengė R.Karadžičiaus sutuoktinė ir duktė.
Kalbėdamas ceremonijoje M.Dodikas jo teismą pavadino „žeminančiu“ ir pareiškė, kad tie, kurie nesupranta, kodėl R.Karadžičius yra garbinamas, yra „lėkšto proto“.
Jo žodžius palydėjo audringi plojimai.