„Jeigu (Vokietija) įsivels į tokį žaidimą, tai gali pakenkti mūsų ateities ryšiams – diplomatiniams, ekonominiams, politiniams, prekybiniams ir kariniams ryšiams tarp šių dviejų šalių“, – R. T. Erdogans sakė žurnalistams vakarinėje Izmiro provincijoje prieš išvykdamas į kelionę po Afriką.
„Manau, kad visi šie (ryšiai) būtų peržiūrėti“, – pridūrė jis.
Vokietijos parlamento žemieji rūmai ketvirtadienį turėtų balsuoti dėl armėnų žudynių rezoliucijos, kurios tekste, Ankaros pasipiktinimui, minimas žodis „genocidas“.
R. T. Erdoganas sakė anksčiau kalbėjęs telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad pasakytų savo susirūpinimą dėl rezoliucijos formuluočių.
Jis palankai atsiliepė apie abiejų šalių santykius, kad jie yra pasiekę „aukščiausią lygį“, bet pridūrė, jog Turkija turės svarstyti, kokius žengti atsakomuosius žingsnius po balsavimo ketvirtadienį.
„Mes padarysime visus, kokių reikės,vertinimus po balsavimo“, – sakė R. T. Erdoganas.
„Noriu, kad žinotumėte, kad ji (Vokietijos rezoliucija) nėra įpareigojanti pagal tarptautinę teisę“, – vis dėlto pridūrė jis.
Turkijos vadovybė seniai ragina savo sąjungininkus Vakaruose nepripažinti tų žudynių genocidu ir nuo praėjusių metų, kai buvo minimos tos tragedijos 100-osios metinės, daro tai dar intensyviau.
Armėnai sako, kad iki 1,5 milijono jų tautiečių buvo sistemingai išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos pareigūnų nurodymu, kuriuo siekta armėnus išvaryti iš Anatolijos regiono.
Turkija šiuos pareiškimus atmeta argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš Osmanų imperijos valdytojus ir susivienijo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis per Pirmąjį pasaulinį karą.