„Net ir atsižvelgdami į Jeann‘o Monet dialogų rezultatus nusprendėme, kad, pirma, rinkimai galimi tik pasibaigus karinei padėčiai. Tam pritarė beveik visi – ir politinės jėgos, ir nevyriausybinės organizacijos. Antra, mes paliekame galioti Rinkimų kodeksą, pagrįstą atvirais sąrašais, kuriame, beje, numatyta 40 proc. lyčių kvota. Trečia, dabar galima svarstyti tik šio kodekso tobulinimo pataisas“, – sakė O. Kondratiuk.
Pasak jos, minėtos pataisos gali būti susijusios su galimybės kariams, ginantiems Ukrainą fronte, būti išrinktiems ir balsuoti užtikrinimu, taip pat moterims, šiuo metu esančioms užsienyje.
Be to, dabar galima aptarti rinkimų tvarkos tobulinimo galimybes, taip pat Ukrainos įstatymo „Dėl Ukrainos politinių partijų“ pataisas dėl politinių jėgų atsakomybės.
„Manau, kad neturėtume grįžti prie šio klausimo (surengti rinkimus karo metu – red.), nes tai didelis iššūkis šaliai“, – užbaigė O. Kondratiuk.
„Ukrinform“ primena, kad pagal Ukrainos Konstituciją eiliniai parlamento rinkimai turėjo įvykti 2023 metų spalį, o prezidento – 2024-ųjų pavasarį. Tačiau dėl Rusijos ginkluotos agresijos visoje Ukrainoje įvesta karinė padėtis apsunkina rinkimų procedūrą. Šiuo klausimu vyksta aktyvios diskusijos.
Rusijos prokurorai iškvietė vietos politikę, paskelbusią apie planus dalyvauti prezidento rinkimuose
Viena Rusijos nepriklausoma politikė buvo iškviesta į vietos prokuratūrą po to, kai pareiškė ketinanti dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Apie tai ji pati sakė interviu AFP.
Prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti valdžią bent iki 2030 metų per kitų metų kovo mėnesį visoje šalyje vyksiantį balsavimą, kuris, pasak žmogaus teisių organizacijų, nebus nei laisvas, nei sąžiningas.
Po to, kai ji pareiškė, kad bandys kandidatuoti 2024 metų rinkimuose, ir sukritikavo dabartinį režimą, Rževo miesto, esančio už 200 km į vakarus nuo Maskvos, prokurorai iškvietė 40 metų Jekateriną Duncovą į apklausą.
Pareigūnai teigė, kad jos įrašas „sukėlė tam tikrų klausimų, ypač dėl tekstų apie karą ir taiką formuluočių, mano nuomonės apie dabartinę vyriausybę ir apie tai, kas vyksta mūsų šalyje“, – trečiadienį vaizdo interviu AFP sakė J. Duncova.
Ankstesniuose socialinių tinklų įrašuose J. Duncova teigė, kad „karo ir taikos“ klausimai liečia kiekvieną rusą, ir kad šalis „tolsta nuo teisių ir laisvių, nuo meilės ir taikos, nuo gražios ateities“.
Bet kokia Rusijos karo veksmų Ukrainoje kritika yra neteisėta pagal griežtus cenzūros įstatymus, priimtus pirmosiomis dienomis po to, kai Rusija pradėjo invaziją.
„Visi puikiai suprantame, kad šiandien bet kokią kalbą apie specialiąją karinę operaciją galima interpretuoti kaip tik kas nori – siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba kaip nors paveikti kieno nors veiklą“, – sakė ji AFP vaizdo interviu, vartodama Maskvos patvirtintą karinę leksiką.
Kitais metais vyksiantys rinkimai laikomi V. Putino, kuris Rusiją valdo nuo 1999 metų paskutinės dienos, iš anksto žinoma pergale. Bet kuris svarbesnis opozicijos veikėjas, bandęs mesti iššūkį jo valdymui, buvo nušalintas, įkalintas arba ištremtas.
Tikimasi, kad Kremliaus vadovas oficialiai paskelbs apie savo kandidatūrą iki metų pabaigos.
J. Duncova, anksčiau dirbusi žurnaliste ir Rževo savivaldybės tarybos deputate, sakė neturinti iliuzijų dėl savo galimybių. Norėdama bent turėti šansą patekti į rinkimų biuletenį, ji pirmiausia turi surinkti 300 000 rinkimų teisę turinčių Rusijos rinkėjų parašų. Trečiadienį ji turėjo „daugiau nei 10 000“.
„Aš tikrai esu idealistė... Noriu tikėti, kad tai yra teisingas kelias“, – sakė ji.