Saugumo ekspertams kelia nerimą Rusija ir jos 64 metų prezidento V. Putino ambicijos. Kai kurie ekspertai mano, kad jis bus valdžioje dar dešimtmetį ar ilgiau. Tačiau rusų prezidentas, siekdamas išlaikyti savo valdžią be demokratinio legitimumo bei modernizuotos ekonomikos užtikrinamo klestėjimo, susiduria su ilgalaikiais iššūkiais.
V. Putinas mėgina pakenkti Vakarų institucijoms ir sėti nesutarimą Vakarų visuomenėje, mano saugumo ekspertai. Taip Rusija siekia ne lemti vienų žmonių pergalę rinkimuose ir kitų pralaimėjimą, o parodyti, kad Vakarai yra silpni ir neįgalūs, o Rusija, priešingai, atrodo galinga ir legitimi.
V. Putinas siekia rusams savo autokratiniu valdymu parodyti, kad Berlyno, Londono ar Vašingtono laisvės nėra ko siekti ir jos pavydėti.
„V. Putinas nori sukurti saugų pasaulį rusiškai autokratijai, ir tai reiškia, kad jam reikia iš esmės diskredituoti demokratiją, ką jis ir mėgina padaryti, ir susilpninti Vakarų institucijas, ką jis taip pat bando padaryti“, – sakė vienas saugumo ekspertas, dalyvavęs „Politico“ surengtoje diskusijoje.
„Politico“ organizuota transatlantinio žurnalistikos projekto ekspertų diskusija vyko pagal „Chatham House“ taisykles: dalyvių pavardės yra viešos, tačiau atskiros citatos ir mintys nėra priskiriamos konkretiems diskusijos dalyviams (diskusijos dalyviai: Evelyn Farkas, Dan Fried, Jane Harman, Christoph Heusgen, Aleksander Kwasniewski, Jane Lute, John D. Negroponte, Amy Pope, Fabrice Pothier, Alexander Vershbow).
Rusija yra viena iš augančių grėsmių Vakarams, sutarė diskusijos dalyviai. Amerikos konfliktas su Šiaurės Korėja yra labai nestabilus ir vienas karinis apsiskaičiavimas galėtų baigtis tragedija, kaip sakė vienas ekspertas.
Kinija yra ilgalaikis iššūkis ir konkurentė, kurią būtina akylai stebėti, net jei Pekinas ir atrodo siekiantis dirbti pagal dabartinę tarptautinę tvarką jai nekenkdamas. O terorizmas išlieka rimčiausia grėsmė, kuri glemžiasi nekaltų žmonių gyvybių ir trikdo socialinį stabilumą.
Tačiau visi diskusijoje dalyvavę ekspertai sutarė, kad Rusija – geopolitinė grėsmė numeris vienas. Keli ekspertai mano, kad Rusija iš esmės yra paskelbusi politinį karą Vakarams, net jei Europa ir Jungtinės Valstijos to dar iš esmės niekaip neįsisąmonina.
„Rusija yra aktyvi, pavojinga ir nedelsia“, – sakė vienas diskusijos dalyvis.
„Rusija – politinė grėsmė, kariaujanti politinį karą prieš mūsų visuomenes, kelianti grėsmę mūsų vertybėms, mėginanti mus demoralizuoti, mus sukiršinti ir suskaldyti, poliarizuoti mūsų politiką, norėdama priversti atsisakyti savo kovos, kurios tikslas yra neleisti jai kolonizuoti tokių šalių, kaip Ukraina“, – sakė kitas ekspertas.
Mesti iššūkį V. Putinui
Ukraina yra Rusijos ir Vakarų kovos epicentras. Tai, ar Ukraina taps vasaline Rusijos valstybe, ar jai pavyks integruotis į Europą, yra „egzistencinis“ klausimas Rusijai ir V. Putinui, nes atsakymas į jį turės įtakos jo legitimumui ir jo valdymo ilgaamžiškumui.
„Rusija turi laimėti kovą Ukrainoje, nes europietiška Ukraina reikštų putinizmo pabaigą. Ne Rusijos, o putinizmo pabaigą“, – sakė vienas ekspertas.
V. Putino valdžia Rusijoje gali būti trapesnė nei atrodo. Viena to priežasčių yra Vakarų ekonominės sankcijos, keliančios vis daugiau sunkumų Rusijos verslui ir eiliniams gyventojams. Kita priežastis yra Rusijos ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro. Tuo metu, kai naftos kainos yra kritusios ir vargu, ar greitai atsigaus, tai gana pavojinga priklausomybė.
Vienas diskusijos dalyvis svarstė, kad V. Putinas galėtų modernizuoti ekonomiką, jeigu kitąmet, kaip daug kas ir prognozuoja, vėl laimės rinkimus. Tačiau tam reikėtų ne tokių konfrontacinių santykių su Vakarais.
„V. Putinas nėra jau toks kvailas, kad norėtų išlaikyti šią oligarchinę ir neefektyvią ekonominę sistemą“, – sakė vienas ekspertas. Po kitąmet įvyksiančių rinkimų gali būti „labai mažas galimybių langas“ V. Putinui ir Vakarų šalims „perkrauti“ savo santykius, jeigu tik Jungtinės Valstijos ir Europos šalys dirbs kartu. „Tai yra labai svarbi išankstinė sąlyga“, – sakė jis.
JAV nesielgia, kaip laisvo pasaulio lyderė, ir tai yra problema. „Tiek NATO, tiek ir Jungtinės Tautos buvo sukurtos tam, kad būtų tvirta JAV lyderystė, ... ir šalis to negauna, – mano vienas saugumo ekspertas. – Šalis to negauna ir taip yra jau kurį laiką.“
Iš dalies dėl to kaltas JAV prezidento Donaldo Trumpo atviras skepticizmas dėl po Antrojo pasaulinio karo pradėto vykdyti transatlantinio projekto – nuo NATO iki Europos Sąjungos.
„Šiuo metu iškeltas strateginis klausimas, keliantis nerimą visam pasauliui, yra: „Dieve mano, ar labai trapus yra Amerikos įsipareigojimas ginti demokratines vertybes?“ Ir šis klausimas aidi visur“, – sakė vienas ekspertų diskusijos dalyvis.
Mes pralaimime kibernetinėje erdvėje. „Mes pralaimime, kai galvojame, kaip reaguoti į kibernetinius įsilaužimus“, – sakė vienas ekspertas. Rusijos įvykdyti įsilaužimai parodė, kad „mes dešimtmečiais atsiliekame nuo to, kaip progresuoja grėsmės, ir dabar mums svarbiausia yra rasti būdą, jas pasivyti“, – sakė jis.
Rusijos skleidžiama propaganda laimi informacinį karą. Minėtosios diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad Rusijos kibernetinių atakų tikslai yra dvejopi: sabotažas – noras pakeisti rinkimų rezultatus ar sutrikdyti elektros sistemos veiklą – bei sėti sumaištį ir nesantaiką. Vakarų valstybėms geriau sekasi kovoti su pirmuoju tikslu, tačiau antrąjį tikslą Rusija kartais pasiekia.
Vienas iš diskusijos dalyvių priminė apie neseniai užfiksuotą Rusijos mėginimą pakurstyti neapykantą imigrantams, Vokietijoje paskelbus melagingą žinią apie esą arabų imigrantų išžagintą rusų kilmės vokietę.
„Jie ketina pakenkti mūsų sistemai sėdami abejones ir susiskaldymą, skatindami ekstremistus, ar tai bebūtų baltųjų viršenybės šalininkai ar radikalūs kairieji, – sakė vienas saugumo ekspertas. – Jiems visai nesvarbu. Jiems tiesiog svarbu sutrikdyti, supainioti ir sukelti netvarką NATO ir ES viduje.“
Ką galima padaryti?
Diskusijos dalyviai pateikė kelis galimus sprendimus, kurie leistų Vakarams apsisaugoti nuo Rusijos keliamos vis didesnės grėsmės.
1. Neleiskite V. Putinui kišti nagų prie Ukrainos. Bent jau didžiosios jos dalies.
Dauguma ekspertų sutarė, kad Vakarai gali sukliudyti V. Putinui, skatindami europietiškos ir demokratinės Ukrainos kūrimą, net jei dalis šalies, kaip Krymas, ir liktų Rusijos rankose. Europietiška Ukraina galėtų pakenkti V. Putino legitimumui Rusijoje, nes kiltų klausimų, kodėl Rusija turi autokratinę vyriausybę ir kleptokratinę ekonomiką, kai tokiai istoriškai ir kultūriškai artimai šaliai, kaip Ukraina, pavyko sėkmingai suvakarėti.
2. Suteikti Ukrainai tam tikrą „jaunesnės narės“ statusą Europos Sąjungoje
Keli saugumo ekspertai sutarė, kad Europos Sąjunga turėtų suteikti Ukrainai tam tikrą statusą. Nekalbama apie pilnateisę narystę, nes šalies ekonomika dar nėra pasirengusi integracijai.
Be to, daug problemų kelia korupcija. Kalbama apie tarpinį „asocijuotosios“ ES narės statusą, kuris taptų Europos įsipareigojimo Ukrainai signalu. Tai taip pat sustiprintų proeuropietiškus demokratus šalyje ir blokuotų V. Putino pastangas labiau įtraukti Ukrainą į Rusijos orbitą.
3. Didinti ekonominį spaudimą Rusijai griežtinant sankcijas
Ekspertai sutaria, kad JAV ir ES sankcijos, kurios Rusijai buvo įvestos po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, veikia Rusijos ekonomiką ir brangina jos pastangas destabilizuoti likusią Ukrainos dalį. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į įskilimus Vakarų koalicijoje, ir Ukrainos likimas priklauso nuo Vakarų vienybės.
4. 2018 m. kovas – itin svarbus momentas V. Putinui
Vargiai kas abejoja, kad V. Putinas nebus perrinktas naujai šešerių metų prezidento kadencijai. Tačiau jam teks padaryti kai kurių strateginių sprendimų.
Jeigu V. Putinas nori modernizuoti Rusijos ekonomiką ir sumažinti jos priklausomybę nuo naftos, dujų ir kasybos pramonės, jam atsivers galimybių langas tai padaryti naujos kadencijos pradžioje.
Saugumo ekspertai mano, kad po rinkimų Vakarai turėtų ieškoti ženklų, kad V. Putinas nori kitokių santykių, labiau paremtų bendradarbiavimu, ir turėtų ruoštis reaguoti į jo signalus. Svarbus ženklas bus tai, ar jis pasirinks premjeru šalies ekonomiką modernizuoti norintį žmogų.
5. Vyriausybės turi atskleisti daugiau paslapčių privačiam sektoriui
JAV administracijai iki šiol prastai sekėsi informuoti privačias įmones ir visuomenę apie kibernetines grėsmes, sakė vienas saugumo ekspertas. Ir tam daugiausia įtakos turi dabartinės taisyklės, neleidžiančios dalintis žvalgybine informacija.
6. Geresniam saugumui reikia kibernetinės „higienos“ kampanijų
Bazinė kibernetinė higiena – tai dažnas slaptažodžių keitimas, suvokimas, kad pavojinga spausti ant nežinomos nuorodos. Tai leistų užkardyti 80-90 proc. kibernetinių atakų, pabrėžė vienas saugumo specialistas.
„Kodėl valdžia nevykdo tokios paprastos kibernetinės higienos darbotvarkės? Juk mus nuo mažens moko plauti rankas? Kodėl mūsų šito nemoko?“ – sakė jis.
7. Efektyviausias būdas kovoti su Rusijos informaciniu karu yra ... daugiau informacijos
NATO ir ES turėtų plėsti savo pastangas fiksuoti, analizuoti ir kovoti su Rusijos dezinformacija, mano ekspertai. Tiek NATO, tiek ES kuria „namudines pramones“, tačiau jos „galėtų būti finansuojamos penkis kartus labiau, nes tik tokiu atveju padėtų įgyti tam tikrą bazinį gebėjimą kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija“.
„Gynyba yra demaskavimas. Atskleidimas tų botų, trolių, jų pažymėjimas raudonu antspaudu „Rusijos propaganda“, – sakė vienas ekspertas.
Košmariški scenarijai
Diskusijos metu kiekvieno iš joje dalyvavusių ekspertų buvo paprašyta apibūdinti grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir Europai, kuri neleidžia jiems ramiai miegoti. Štai kelios citatos:
„Man neduoda ramiai naktį miegoti apsiskaičiavimo grėsmė“.
„Politinis tikėjimo ir pasitikėjimo stygius visuose Vakaruose. Tas jausmas, kad tai mums tiesiog neveikia“.
„Kad prarasime tikėjimą vienas kitu yra viena didžiausių grėsmių mums. Sutinku su tuo. Manau, kad tai yra didžiausia grėsmė“.
„Mano naktinis košmaras... yra nerimas, jog naujoji JAV prezidento administracija panaikins visą tą darbą, kurį atlikome per pastarųjų 50 metų“.