Balad oro bazė yra maždaug 46 mylių į šiaurę nuo Bagdado.
Kaip informuota vėliau, atakos metu karinėje bazėje nebuvo JAV ar koalicijos karių.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sekmadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija neprognozuoja naujų Irano karinių išpuolių kaip atsakomųjų veiksmų į JAV suduotą smūgį, per kurį žuvo įtakingiausias Irano Islamo Respublikos generolas.
Pentagono vadovas pažymėjo, kad Irano vyriausybei iškilo vidinė grėsmė po to, kai šalies karinės pajėgos numušė Ukrainos civilinį lėktuvą.
„Matome, kaip Irano žmonės sukilo ir gina savo teises, geresnės vyriausybės – kitokio režimo – siekius“, – teigė M. Esperis.
Iraniečiai išreiškė pyktį dėl Ukrainos orlaivio numušimo trečiadienį ir po to paskelbtų klaidinančių pareigūnų paaiškinimų.
Iranas sako, kad raketų ataka nesiekė nukauti JAV karių
Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad nesiekė nukauti Jungtinių Valstijų karių, kai šią savaitę paleido raketų bangą į amerikiečių karių bazes Irake.
„Mūsų tikslas iš tikrųjų nebuvo nukauti priešų karių. Tai nebuvo svarbu“, – šalies parlamentui sakė gvardijos vadas Hosseinas Salami, turėdamas omenyje trečiadienio naktį surengtą operaciją, įvykdytą keršijant už aukšto Irano generolo nužudymą.
„Fizinis (raketų sukeltas) sunaikinimas įvyko todėl, kad norėjome pasakyti, jog esame daug pranašesni už priešą ir galime smogti į bet kurį mūsų pasirinktą tašką“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Iranas paleido raketų bangą į bazes Irake, kur yra įsikūrę amerikiečių ir kitų šalių kariai. JAV pranešė, kad nė vienas amerikiečių karys nebuvo sužeistas per šią ataką.
Iranas šią operaciją surengė keršydamas už tai, kad JAV sausio 3 dieną netoli Bagdado oro uosto nukovė Revoliucinės gvardijos elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadą Qasemą Soleimani.
Praėjus kelioms valandoms po raketų paleidimo į JAV bazes, Iranas numušė Ukrainos keleivinį lėktuvą, vos pakilusį iš Teherano. Per nelaimę žuvo visi 176 juo skridę žmonės. Iranas teigia, kad laineris buvo numuštas per klaidą.
JAV gynybos sekretorius: JAV nesitiki naujų Irano atsakomųjų išpuolių
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sekmadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija neprognozuoja naujų Irano karinių išpuolių kaip atsakomųjų veiksmų į JAV suduotą smūgį, per kurį žuvo įtakingiausias Irano Islamo Respublikos generolas.
Pentagono vadovas pažymėjo, kad Irano vyriausybei iškilo vidinė grėsmė po to, kai šalies karinės pajėgos numušė Ukrainos civilinį lėktuvą.
„Matome, kaip Irano žmonės sukilo ir gina savo teises, geresnės vyriausybės – kitokio režimo – siekius“, – teigė M. Esperis.
Iraniečiai išreiškė pyktį dėl Ukrainos orlaivio numušimo trečiadienį ir po to paskelbtų klaidinančių pareigūnų paaiškinimų.
Vėliau vyriausybė prisiėmė kaltę sakydama, kad tai buvo tragiška avarija, kurią lėmė žmogiškoji klaida. Lėktuvo katastrofoje žuvo visi 176 orlaivyje buvo žmonės, daugiausia iraniečiai ir iraniečių kilmės kanadiečiai.
Sekmadienio rytą JAV prezidentas D. Trumpas išreiškė savo palaikymą Irano protestuotojams.
„Irano lyderiai – NEŽUDYKITE SAVO PROTESTUOTOJŲ, – tviteryje parašė D. Trumpas. – Jūs jau tūkstančius nužudėte ar įkalinote, o pasaulis jus stebi. Dar svarbiau, kad jus stebi Jungtinės Valstijos. Įjunkite internetą ir leiskite žurnalistams laisvai keliauti! Nustokite žudyti savo didžią Irano tautą!“
M. Esperis teigė, kad Iranas visgi nusipelno pagarbos už tai, jog prisiėmė atsakomybę už nelaimę.
„Manau, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad nors iš pradžių Irano vyriausybės pareigūnai apkaltino JAV propagandą, galų gale jie „pasielgė teisingai, pripažindami savo kaltę“.
M. Esperis taip pat teigė, kad JAV administracijos pasiūlymas derėtis dėl naujo branduolinio susitarimo su Iranu be išankstinių sąlygų tebegalioja.
Gynybos sekretorius teigė, kad Irano sukarintos Kudso pajėgos vis dar kelia grėsmę Viduriniųjų Rytų jūros regione, tačiau specialios atakos, kurias planavo velionis Kudso pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimani, buvo „sutrikdytos“.
M. Esperio taip pat buvo prašoma pakomentuoti D.Trumpo „Fox News“ duoto interviu teiginį, kad Q. Soleimani ketino įvykdyti atakas prieš keturias JAV ambasadas.
Į tai M. Esperis atsakė esąs įsitikinęs, kad generolas planavo išpuolius prieš kelis JAV objektus, tačiau nenurodė, kad tarp šių objektų buvo keturios ambasados.
M. Esperis davė interviu kanalams CBS ir CNN.
Trumpas perspėja nevykdyti „žudynių“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atidžiai stebi demonstracijas Irane, surengtas po to, kai Teheranas pripažino numušęs keleivinį lėktuvą, ir įspėjo nevykdyti jokių naujų „žudynių“.
Iranas, iš pradžių atkakliai neigęs Vakarų tvirtinimus, jog lėktuvą netoli Teherano numušė raketa, vėliau visgi prisipažino netyčia numušęs Ukrainos orlaivį ir pražudęs visus 176 jame buvusius žmones. Apšaudymas įvyko netrukus po to, kai Iranas paleido raketų į bazes Irake, kuriose dislokuotos amerikiečių pajėgos.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani teigė, kad kariškių vidaus tyrimas parodė, jog „Boeing 737“ numušusi raketa buvo paleista „dėl žmogaus klaidos“, ir pavadino šią klaidą „neatleistina“.
Per šeštadienį Teherane įvykusią studentų demonstracijoje katastrofos aukoms pagerbti Irano pareigūnai buvo trumpam sulaikę Didžiosios Britanijos ambasadorių. Londonas šį veiksmą pavadino tarptautinės teisės pažeidimu. Vėliau ambasadorius buvo paleistas.
D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ anglų ir persų kalbomis pareiškė esantis iraniečių pusėje ir stebintis demonstracijas.
„Drąsiems, ilgą laiką kenčiantiems Irano žmonėms: esu su jumis nuo savo kadencijos pradžios, o mano administracija ir toliau išliks jūsų pusėje“, – parašė D. Tumpas tviteryje.
„Negali įvykti dar vienų taikių protestuotojų žudynių ir negali būti vėl išjungtas internetas. Pasaulis stebi“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje lapkritį įvykusį susidorojimą su protestais.
„Atidžiai stebime jūsų protestus ir esame įkvėpti jūsų drąsos“, – pridūrė jis.
Lapkritį Iranui slopinant kilusius protestus žuvo daugiau kaip 300 žmonių, nurodo tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.
Pranešama, kad daugelyje Irano provincijų buvo nutrauktas interneto tiekimas prieš atminimo renginius, suplanuotus praėjus mėnesiui po protestų.
Tuo tarpu Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pareikalavo, kad Iranas pateiktų „visą informaciją“ apie lėktuvo numušimą. Otavos teigimu, tarp žuvusiųjų buvo 57 kanadiečiai.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei taip pat išreiškė užuojautą ir nurodė ginkluotosioms pajėgoms pašalinti „trūkumus“, kad tokia katastrofa nebepasikartotų.
Teheranas pripažino savo kaltę tik po to, kai kelias dienas neigė Vakarų teiginius, jog Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą numušė per klaidą paleista raketa.
MAU orlaivis nukrito laukuose netrukus po pakilimo iš Teherano Imamo Khomeini oro uosto trečiadienį.
Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai Teheranas raketomis atakavo bazes Irake, kuriose dislokuotos amerikiečių pajėgos, taip atsakydamas į Irano generolo Qasemo Soleimani žūtį per drono smūgį Bagdade.
Nerimas, kad gali kilti plataus masto karas tarp Irano ir jo nesutaikomos priešininkės Amerikos, sumažėjo D. Trumpui pareiškus, jog Teheranas atsitraukė.
Išvaikyti protestuotojai
Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pranešė, kad tuomet buvo trumpam sulaikytas Jungtinės Karalystės ambasadorius Irane Robas Macaire'as, ir pavadino jo areštą „skandalingu tarptautinės teisės pažeidimu“.
Jungtinės Valstijos paragino Iraną atsiprašyti.
Šalies konservatoriams artima Irano naujienų agentūra „Tasnim“ teigė, kad JK ambasadorius „provokavo radikalius [studentų] veiksmus“. Vėliau jis buvo paleistas, o sekmadienį Irano pareigūnai ketina vėl jį iškviesti.
Sekmadienį Macaire'as neigė, kad dalyvavo demonstracijoje. „Galiu patvirtinti, kad nedalyvavau jokiose demonstracijose! Nuvykau į renginį, kuris buvo reklamuojamas kaip [reiso] PS752 tragedijos aukų pagerbimas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ambasadorius jis ir pridūrė, kad buvo sulaikytas pusvalandžiui.