Staiga rusai jį sulaikė ir apkaltino šnipinėjimu.
Ši šnipinėjimo paslaptis sutrikdė šiaurės pasienio miestelio gyventojus, kurie niekada nemanė pateksiantys į konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų. Dabar iškilo pavojus, kad tris dešimtmečius ledinio fiordo pakrantės gyventojų dėtos pastangos užmegzti nuo geopolitikos nepriklausančius ryšius nueis niekais.
Nė vienas iš Barenco jūros pakrantės miestelio, esančio už 15 min. kelio nuo Rusijos pasienio, nežino, kodėl gruodį Maskvos Raudonojoje aikštėje policija sulaikė į pensiją išėjusį 62 m. pasienio inspektorių.
Jo advokatų teigimu, F. Bergas kaltinamas išsiuntęs vokus su pinigais ir šnipinėjimo instrukcijomis Maskvoje gyvenančiai moteriai, vardu Natalija. Dabar jam gresia bausmė už šnipinėjimą.
„Užtikrinu, kad jis – ne šnipas, – sakė Kirkeneso meras Rune Rafaelsenas. – Svarstau, ar tik kas nors juo nepasinaudojo?“
Šis atvejis sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, o iš dalies todėl, kad Norvegijos valdžia nesutiko patenkint F. Bergo draugų prašymo padaryti didesnį spaudimą Kremliui. Tai sukrėtė Kirkeneso gyventojus, kurių teigimu, F. Bergas įkūnijo šio nuošalaus regiono pastangas sustiprinti ryšius net po pastaraisiais metais atsiradusios geopolitinės įtampos.
Ar Rusijos specialieji agentai pakišo F. Bergą, siekdami išprovokuoti tarptautinį incidentą su Norvegija, NATO pasienio nare?
Ar Norvegijos žvalgyba pasinaudojo F. Bergu kaip nieko nežinančiu pasiuntiniu operacijoje, kuri nepavyko? Arba – F. Bergo draugai kategoriškai neigia šį scenarijų – jis visgi gyveno dvigubą gyvenimą?
„Jis atrodė šaunus vyras“, – sakė Kirkeneso uosto agentas, dirbantis su klientais rusais. – Kita vertus, ar žmonės iš tiesų gerai pažįsta vienas kitą?“
Maskvos teisėjas pratęsė F. Bergo sulaikymo terminą dar trims mėnesiams, bus toliau atliekamas tyrimas.
Po teismo posėdžio, kai norvegų žurnalistai pateikė F. Bergui klausimų, jis įsitvėrė abiem rankomis į grotas ir tvirtino, kad jam paspendė spąstus.
„Jaučiu, kad su manim neteisingai pasielgė, – sakė jis, turėdamas omenyje asmenis Norvegijoje, kurie, pasak jo advokatų, padavė jam vokus ir paprašė išsiųsti. – Kovojau su neapykanta ir pykčiu.“
Kol kas atrodo aiškus vienintelis dalykas – kad net Kirkenesas (1944 m. sovietų kariuomenė išlaisvino jį iš nacių, dabar miestas priklauso bevizei Rusijos ir Norvegijos zonai) negali atsiriboti nuo konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų.
Šitai mokytojas Robertas Nesje suprato praėjusį savaitgalį, dalyvaudamas draugiškose rusų ir norvegų plaukimo varžybose ir prisiminęs, kad artimas bičiulis F. Bergas yra įkalintas Maskvos sustiprinto saugumo Lefortovo kalėjime.
„Tai absurdas. Tiesiog nerealu, – sakė R. Nesje. – Atrodo, kad grįžta Šaltasis karas.“
Išvažiavus iš Kirkeneso, tvarkingo Skandinavijos miestelio, kuriame krabas vakarienei kainuoja 220 dolerių, važiuojant į pietryčius pasiekiamas Rusijos miestelis Nikelis – jame iš didžiulės nikelio gamyklos rūksta dūmai ir vis dar stovi Lenino biustas.
Regiono tarptautinių reikalų koordinatorė Tatjana Bazanova sako, kad F. Bergas dalyvavo visuose bendruose abiejų pasienio miestų projektuose, o jo suėmimas gali mesti šešėlį ant jų visų.
„Jei jis tikrai buvo šnipas, atrodytų, kad visas mūsų bendradarbiavimas yra įvairių operacijų priedanga. Žmonės gali sakyti, kad aš esu užsislaptinusi šnipė“, – svarstė T. Bazanova.
Į Kirkenesą, Šaltojo karo fronto liniją, F. Bergas atvyko 1975 m., būdamas karininku. Pernai duotame interviu jis pasakojo, kaip tuo metu kas savaitę mokė paleisti gynybinę ugnį iš tankų ir sraigtasparnių.
1990 m. jis tapo pasienio komisijos nariu ir jai priklausydamas ketvirtį amžiaus stiprino Vakarų viltis užmegzti artimesnius Santykius su Rusija. Jis patruliuodavo kartu su rusų kolegomis, po susitikimų eidavo su jais žvejoti, valgydavo. Jis padėjo suorganizuoti kasmetines slidinėjimo varžybas tarp rusų, suomių ir norvegų pasienio zonoje, į kurią įprastai draudžiama eiti.
2014 m. jis išėjo į pensiją, tada tapo Kirkeneso meno organizacijos „Pikene pa Broen“, kuri koncentruojasi į mainus tarp pasienio šalių.
F. Bergo ir kitų žmonių pastangos dėl glaudesnių ryšių atsipirko.
Rusų žvejybos ir naftos įmonės ėmė kurtis Kirkeneso uoste ir laivų statyklose, rusai atvykdavo ieškoti pigesnių sauskelnių ir kitokių vakarietiškų prekių.
2012 m. įsigaliojo susitarimas dėl bevizio režimo pasienyje gyvenantiems žmonėms. Žmonių judėjimas per sieną padidėjo nuo 2 000 per metus 1990-aisiais iki 320 000 2013-aisiais.
Dabar tarp Kirkeneso ir Rusijos šiaurinio uostamiesčio Murmansko kasdien kursuoja autobusai. Keliautojai pravažiuoja pro Rusijos karines bazes kalnuose, mato apsnigtas spygliuotos vielos tvoras, kurias sausio pabaigoje nudažo rausva šiaurės popietės šviesa.
„Nebijau Rusijos, – interviu sakė F. Bergas. – Išmanau istoriją. Puikiai pažįstu rusus. Nejaučiu jiems nė trupučio priešiškumo.“
Anot Maskvos pareigūnų, tai buvo melas.
„Ar gali toks geraširdis europietis pensininkas būti šnipas, – gruodį klausta Rusijos valstybinės televizijos žinių laidoje. – Rusijos žvalgybos tyrimas rado – didelė tikimybė, kad taip ir yra.“
Advokatų teigimu, F. Bergas pasakojo, kad pažįstamas iš Oslo supažindino jį su norvegu, kuris paprašė jo nuvežti 3 000 eurų į Maskvą ir išsiųsti moteriai, vardu Tatjana. Gruodžio 5 d., kai F. Bergas ėjo į paštą išsiųsti laiškų, jį sulaikė rusų teisėsaugos pareigūnai.
F. Bergo norvegas advokatas Brynjulfas Risnesas siekia įšsiaiškinti, ar jį įdavę vyrai yra šnipai, o jei taip – kieno. Anot advokato, jie gali būti susiję tiek su Norvegijos žvalgyba, tiek dalyvauti plane, kaip paspęsti spąstus F. Bergui ir išprovokuoti tarptautinį incidentą.
„Kai susilpnėja Rusijos lyderiavimas santykiuose su viena iš jos kaimynių, Federalinė saugumo tarnyba (FST) reaguoja, iškeldama šnipinėjimo, susijusio su ta šalimi, bylą, – sakė rusas F. Bergo advokatas Ilja Novikovas, turėdamas omenyje F. Bergo atvejį tiriančią saugumo agentūrą.
I. Novikovo teigimu, nors jo klientas tvirtina esąs nekaltas, didžiausia F. Bergo viltis – būti iškeistam į rusų slaptuosius agentus, sulaikytus Vakaruose. Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai teigė, kad diplomatai dirba, siekdami apsaugoti F. Bergo interesus, bet dėl Norvegijos konfidencialumo taisyklių jis negali pasakoti detaliau.
Anot F. Bergo advokatų, jis neigia žinojęs, kad vokuose – slaptos šnipinėjimo instrukcijos. Advokatų teigimu, FSB kaltina F. Bergą buvus vienos krypties kurjeriu, kuris nežinojo rusų paslapčių. Bet Rusijos valstybinė naujienų tarnyba teigė, kad F. Bergas pavogė slaptos informacijos apie Rusijos šiaurės karinį jūrų laivyną, ir pareiškė, kad negalima pasitikėti jokiu užsieniečiu, rodančiu didelį susidomėjimą Rusija.
Vienas šalies valstybinės televizijos F. Bergo atveju klausimu kalbintas nacionalinio saugumo ekspertas pabrėžė, kad Rusijos kontržvalgybos agentai turėtų atidžiai stebėti užsieniečius, kurie „pernelyg karštai siekia plėtoti santykius su Rusija“.
Santykiai tarp Rusijos ir Norvegijos, vienos iš NATO įkūrėjų, pasidarė įtempti, kai Europos tolimoji šiaurė tapo strategiškai svarbiu tašku.
Pernai metų pradžioje į centrinę Norvegiją dalyvauti žiemos karinėse pratybose atvyko apie 3 000 JAV jūrų pėstininkų.
J. Bergo sulaikymas – pirmas kartas po Rusijos revoliucijos, kai norvegas kaltinamas šnipinėjimu Rusijai, sakė netoli Oslo esančio Fridtjofo Nanseno instituto specialistas Rusijos klausimais Larsas Rowe‘as.
Jo teigimu, F. Bergo sulaikymas suduos smūgį Norvegijos pastangoms stiprinti ir saugoti tai, ką įmanoma išsaugoti regioniniame bendradarbiavime šiaurėje.
„25 metus mes sistemingai dirbame, siekdami suartinti žmones. Šitai dar labiau atitolina žmones, – sakė Norvegijos Barenco sekretoriato, kuris finansuoja bendradarbiavimo su Rusija projektus, vadovas Larsas Georgas Fordalas. – Net Šaltojo karo metais nebuvo nieko panašaus.“