Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) perspėjo, kad dėl tragiško finansavimo trūkumo Afganistano sveikatos sistema atsidūrė ties riba.
„Žmonės galbūt sutiks dar kelias savaites dirbti be atlyginimo, – spaudos konferencijoje Kabule sakė IFRC Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono direktorius Alexander‘as Matheou. – Bet kai visiškai pasibaigs vaistai, jei nebus galima įjungti šviesos, jei nebus ką pasiūlyti žmogui, atėjusiam į kliniką, jie tiesiog užvers duris“.
Daugiau nei keturis dešimtmečius trukusio karo nuniokota Afganistano ekonomika, praėjusį mėnesį Talibanui užgrobus valdžią, beveik sustojo, nes buvo įvestos sankcijos ir nutrauktas užsienio pagalbos tiekimas.
Tai ypač smarkiai paveikė sveikatos apsaugos sektorių, kurį iki Talibano atėjimo į valdžią daugiausia valdė NVO, gaunančios vidaus finansavimą.
„Uždaryta daugiau kaip 2 000 sveikatos priežiūros įstaigų“, – AFP sakė A. Matheou pasibaigus jo keturių dienų vizitui Afganistane.
Pasak jo, daugiau kaip 20 tūkst. sveikatos priežiūros darbuotojų šalyje nebedirba arba dirba negaudami atlyginimo. Daugiau nei 7 000 iš jų buvo moterys.
Pasaulio sveikatos organizacija praėjusią savaitę perspėjo, kad mažiau nei penktadalis šalies sveikatos priežiūros įstaigų kol kas dar normaliai funkcionuoja, o dviem trečdaliams jų trūksta būtiniausių vaistų.
Tai gali turėti skaudžių pasekmių, įskaitant ir kovą su COVID-19 pandemija.
Šalyje, kurioje paskiepyta tik apie 1 proc. žmonių, yra daugiau nei milijonas nepanaudotų vakcinos dozių.
Jų galiojimo laikas baigsis iki metų pabaigos, sakė A. Matheou.
Jungtinės Tautos teigia, kad daugiau nei 18 mln. afganų, t. y. daugiau nei pusei gyventojų, labai reikia humanitarinės pagalbos, o trečdaliui jų gresia badas.
Tarptautinė bendruomenė pažadėjo skirti 1,2 mlrd. dolerių humanitarinės pagalbos, tačiau reikia laiko, kad lėšos būtų pervestos.
Ženevoje įsikūrusi IFRC ketvirtadienį paprašė 36 mln. Šveicarijos frankų (33 mln. eurų) skubios humanitarinės pagalbos ir atstatymo paramos daugiau nei pusei milijono žmonių provincijose, labiausiai nukentėjusiose nuo didelės sausros ir priverstinės migracijos.