89 metų R. Castro apie savo sprendimą pranešė kalboje, pasakytoje atidarant aštuntąjį valdančiosios Komunistų partijos – vienintelės saloje leidžiamos partijos – suvažiavimą.
Pasak R. Castro, jis atsistatydina jausdamas, kad „įvykdė savo misiją bei pasitikėdamas tėvynės ateitimi“.
„Niekas, niekas, niekas neverčia manęs priimti šio sprendimo, – kalbėjo R. Castro, kurio uždarame partijos suvažiavime pasakytos kalbos ištrauką transliavo valstybinis transliuotojas. – Kol gyvensiu, būsiu labiau nei bet kada pasirengęs ginti tėvynę, revoliuciją ir socializmą.“
R. Castro neatskleidė, ką jis pasiūlys savo įpėdiniu Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus poste, tačiau anksčiau yra teigęs, jog palankiai vertina 60 metų Miguelį Diazą-Canelį (Migelį Diasą-Kanelį), kuris 2018 metais pakeitė R. Castro prezidento poste ir kuris atstovauja jaunesnei lojalistų kartai, siekiančiai ekonomikos atvėrimo nekeičiant vienpartinės Kubos sistemos.
Valstybinės Kubos naujienų agentūros paviešintose nuotraukose matyti tamsiai žalsvos spalvos uniforma vilkintis R. Castro, įeinantis į suvažiavimo patalpą kartu su M. Diazu-Caneliu.
R. Castro atsistatydinimas reiškia daugelio lauktą pokytį, kai pirmą kartą po daugiau nei šešių dešimtmečius kubiečiams oficialiai nebevadovaus joks Castrų šeimos atstovas.
Šie pokyčiai vyksta sudėtingu Kubai metu, kai daugelis saloje nerimauja, kas laukia ateityje.
Koronaviruso pandemija, skaudžios finansinės reformos ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos nustatyti apribojimai smogė Kubos ekonomikai.
Pernai dėl apribojimų perlaidoms ir koronaviruso pandemijai sustabdžius taip reikalingus pajamų srautus iš turizmo sektoriaus salos ekonomika susitraukė 11 proc., o ilgos eilės prie maisto parduotuvių ir produktų stygius sugrąžino vadinamojo ypatingojo laikotarpio po Sovietų Sąjungos žlugimo 10-o dešimtmečio pradžioje, atgarsius.
Nepasitenkinimą kursto ir interneto plitimas bei didėjanti nelygybė.
Didžioji dalis diskusijų Kuboje yra sutelkta į reformų tempą. Daugelis skundžiasi, kad vadinamoji „istorinė karta“, kuriai atstovavo Castro, buvo per lėta atveriant ekonomiką.
Sausį Kuba suvienijo dvi savo valiutas – Kubos pesą ir konvertuojamą pesą – ir užbaigė unikalią sistemą, egzistavusią beveik tris dešimtmečius.