Paryžiuje rengiamame susitikime, skirtame konfliktui Rytų Ukrainoje aptarti, taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į jį atvyksiantiems Rusijos ir Ukrainos prezidentams teks pirmą kartą kalbėtis tiesiogiai.
V. Putinas susitikimą gali laikyti palankia proga žengti tolesnius žingsnius siekiant sumažinti Rusijos izoliaciją dėl 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos separatistų rėmimo, rašo AFP.
V. Zelenskio lūkesčiai – gerokai ambicingesni: jie gali sietis su šalį niokojančio, per 13 tūkst. gyvybių nusinešusio ir daugiau nei milijoną palikti savus namus privertusio konflikto baigtimi.
Tiek vienas, tiek kitas prezidentas galės įvertinti savo oponentą, su kuriuo teks susidurti per, matyt, greitai nesibaigsiančias diskusijas dėl Ukrainos ateities.
Nesitikima, kad per popietę vyksiantį susitikimą bus pasiektas išsamus taikos susitarimas, bet diplomatai viliasi, kad derybos padės padidinti pasitikėjimą tarp Rusijos ir Ukrainos vadovų.
Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.
Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusiomis sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.
Separatistai paskelbė „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose netrukus po Krymo aneksijos, kuri padidino V. Putino populiarumą jo šalyje, bet lėmė tarptautines sankcijas.
Kremlius savo ruožtu teigia esantis pasirengęs bendradarbiauti su V. Zelenskiu, o V. Putinas pažėrė pagyrimų Ukrainos vadovui, pavadinęs jį „maloniu“ ir „nuoširdžiu“.
Vis dėlto V. Putinas taip pat nenorės grįžti iš Paryžiaus tuščiomis rankomis ir sieks sankcijų sušvelninimo.
Ar bus iškeltas jautrus Krymo klausimas?
Maskvos noras atlikti apsikeitimą belaisviais „visi į visus“ sutampa su Ukrainos prezidento pozicija, informuoja rbc.ru.
Tokią išvadą galima padaryti perskaičius jo interviu, kurį gruodžio 2 d. paskelbė kelios užsienio žiniasklaidos priemonės, įskaitant žurnalą „Time“. V. Zelenskis pabrėžė, kad susitikimo metu ketina aptarti apsikeitimo detales ir terminus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadimas Pristaiko savo „Twitter“ paskyroje nurodė, jog labiausiai iš susitikimo „Normandijos formatu“ laukia vadinamojo „RUxit“, t. y. „kad rusai ir Rusijos karinės pajėgos pasitrauktų iš Ukrainos“.
Maskva nepripažįsta jų buvimo Ukrainos teritorijoje.
Kijevas tikisi, kad bus išvestos karinės pajėgos iš separatistų neteisėtai paskelbtų „valstybių“ (atskirų Donecko ir Luhansko sričių rajonų, kaip „Luhansko liaudies respubliką“ ir „Donecko liaudies respubliką“ vadina Kijeve), kad Ukraina atgaus pasienio kontrolę ir kad vėliau Donbase bus surengti vietos rinkimai laikantis Ukrainos įstatymų ir sąlygų, pasakojo V. Zelenskiui artimas šaltinis.
Ukrainiečiai supranta, jog tikimybė iš Maskvos sulaukti visiško pasienio kontrolės perdavimo – labai nedidelė, todėl kaip vieną iš galimų variantų siūlo iki rinkimų įvesti tarptautinę pasienio kontrolę, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), tvirtino su pasiruošimu deryboms susipažinęs asmuo.
Kijevas reikalauja tarptautinės pasienio kontrolės iki rinkimų Donecko ir Luhansko srityse. Be to, RBC šaltinio teigimu, V. Zelenskis planuoja pakalbėti ir apie Krymo grąžinimą Ukrainai.
Visgi diplomatai pabrėžia, kad Krymo klausimas per pirmadienio „Normandijos ketverto“ susitikimą svarstomas nebus.
Problema ta, kad Rusija primygtinai reikalauja susitikimo „Normandijos formatu“. Neva tai yra problemų Donbase sprendimo platforma.
„Bet tada taip išeina, kad platformos Krymo klausimui aptarti nėra. O jeigu nėra, vadinasi, prezidentas šį klausimą iškels susitikimo „Normandijos formatu“ metu“, – paaiškino šaltinis.
Kiti susitikimo dalyviai (Vokietija ir Prancūzija) neplanuoja aptarinėti Krymo temos, tačiau Kijevui dėl to nepriekaištaus, pranešė su pasiruošimu deryboms susipažinęs asmuo.
Kietas vyrukas ir komikas
Beveik 20 metų valdžioje išsilaikęs V. Putinas laisvai galės pasinaudoti didžiule patirtimi, sukaupta figūruojant pasaulinės politikos arenoje.
67-erių metų buvęs KGB agentas turėjo galimybę stebėti Rusijos atsigavimą ir tapsmą galinga jėga, kurios įtaka juntama tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Lotynų Amerikoje.
Jam pavyko sutriuškinti kone visas opozicijos apraiškas, be to, susikurti kieto vyruko įvaizdį pozuojant nuotraukoms be marškinių ir ignoruojant Vakarų rėžiamą kritiką.
Suvokimą, kad nuo šių metų gegužės Ukrainai vadovaus komikas ir aktorius V. Zelenskis, lydėjo abejonės – juk tai žmogus, niekada nedalyvavęs politikoje, ir visa jo patirtis – prezidento vaidmuo per televizijos šou.
Iš pažiūros nerūpestingas ir visada puikiai nusiteikęs 41-ų metų vyras į savo inauguracijos ceremoniją atėjo iš Kijeve esančių namų. Jis mėgsta pasirodyti be kaklaraiščio. Per pastaruosius mėnesius V. Zelenskiui teko susitikti su keletu draugiškai nusiteikusių lyderių, bet pokalbis su V. Putinu neabejotinai bus pirmas išbandymas žengiant pasaulinio lygio diplomatijos keliu.
Pasak Anatolijaus Oktysiuko iš Kijeve veikiančios organizacijos „Democracy House“, vargu ar galėtų būti daugiau skirtumų šių dviejų žmonių biografijose.
„V. Putinas yra pasaulinės politikos sunkiasvoris, turintis milžinišką derybų su galingų valstybių lyderiais patirtį, – sakė A. Oktysiukas, – o V. Zelenskis – aktorius ir komikas.“
Veteranas ir naujokas
V. Putinas į susitikimą atvyksta užnugaryje turėdamas visą Rusijos paramą – jo galios toje valstybėje laikomos neginčijamomis ir nekvestionuojamomis.
Rusijos ekonomika pastebimai nukentėjo nuo Vakarų paskelbtų sankcijų, tačiau V. Putinas išsilaikė kaip šalies, lyginamos su pasaulinės diplomatijos grandais ir laikomos pagrindine energijos eksportuotoja, lyderis ir vienų iš galingiausių karinių pajėgų vadas.
V. Zelenskio prezidentavimo laikotarpis tetrunka kelis mėnesius. Parlamentas jam lojalus, tačiau stokojantis patirties.
V. Zelenskio vadovaujama šalis dabar – skurdžiausia Europoje. Jos ekonomiką nusmukdė penketą metų trunkantis konfliktas ir jai padėti tegali pagalba iš užsienio.
Abu prezidentai yra siejami su JAV politika ir apkaltos procesu: V. Putinas, kaip manoma, inicijavo kišimąsi į 2016-aisiais vykusius JAV prezidento rinkimus, o V. Zelenskis laikomas JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomo spaudimo taikiniu.
Deja, V. Zelenskiui, matyt, sunkiau pavyksta išsklaidyti nepalankų į save nukreiptą dėmesį: pastarosiomis savaitėmis jis netgi skundėsi pavargęs nuo skandalo.
„V. Zelenskis jausis labai įsitempęs“, – mėgindamas nuspėti Ukrainos prezidento būseną per susitikimą su V. Putinu pasakė Arkadijus Dubnovas, Maskvoje dirbantis politikos komentatorius.
„Jis nėra padėties šeimininkas, todėl gali elgtis agresyviai ir nepasiduoti susidarius situacijai, kurioje atsidūręs labiau patyręs politikas būtų linkęs nusileisti“, – pridūrė A. Dubnovas.
Favoritas ir tamsusis arkliukas
V. Putino patirtis ir turima įtaka gali būti vertinami kaip pranašumai, bet nevalia pamiršti V. Zelenskio sugebėjimo pajusti silpnąsias vietas, galinčio suteikti situacijai dramatizmo.
Nuo tada, kai įžengė į valdžią ir pažadėjo, kad konfliktas Rytų Ukrainoje bus užbaigtas, V. Zelenskis atliko keletą nustebti privertusių veiksmų, įskaitant istorinį apsikeitimą kaliniais ir tam tikro kiekio pajėgų atitraukimą.
Praeitą mėnesį V. Putinas pripažino, kad Ukrainoje žengiami pozityvūs žingsniai, ir netgi pavadino V. Zelenskį tikėtinu lyderiu.
Kad ir kaip būtų, stebėtojus V. Zelenskis dažnai priverčia spėlioti.
Rugsėjo pradžioje Kijeve surengtame forume agentūrai AFP jis sakė, kad derybos su Rusija yra būtinos, be to, prisipažino manąs, kad V. Putinas norėtų pagerinti santykius.
Praėjus kelioms savaitėms, sakydamas kalbą Niujorke vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje V. Zelenskis jau koneveikė Rusijos agresiją.
Markas Galeotti, bendradarbiaujantis su Londone veikiančia ekspertų grupe RUSI, derybose pasirodantį V. Zelenskį pavadino nežinomuoju.
„Mes žinome, ko tikėtis iš V. Putino“, – sakė M. Galeotti, knygos apie klaidingai Vakaruose interpretuojamą Rusijos lyderio elgesį „We Need to Talk About Putin“ autorius.
„O štai V. Zelenskį teko matyti visokį, todėl negalime tiksliai žinoti, kokį jį išvysime netrukus“, – mano M. Galeotti.
„Pasitikėjimo problema“
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas prieš „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimą laikraščiui „Funke“ sakė, kad „turime daryti viską, ką galime,.. kad padarytume pažangos Ukrainos taikos procese“, ir pavadino konfliktą „pūliuojančia Europos žaizda“.
H. Maasas gyrė V. Zelenskį už „naują postūmį“ derybose ir pridūrė, kad „siekiant pažangos kituose sudėtinguose žingsniuose, Rusija taip pat turės imtis veiksmų“.
Pasak šaltinio Prancūzijos prezidentūroje, per pirmadienio susitikimą bus siekiama susitarti išardyti nelegalias kovotojų grupes, išsiųsti užsieniečius kovotojus iš Donecko ir Luhansko ir sugrąžinti Ukrainai jos sienos su Rusija kontrolę, nurodė vienas šaltinis iš Prancūzijos prezidentūros.
„Pasitikėjimo problema tarp šalių išlieka. Reikia jį sukurti prieš judant toliau“, – sakė šaltinis, pageidavęs likti neįvardytu.
Taip pat vienas iš svarbių klausimų bus susitarti dėl rinkimų datos Donecke ir Luhanske.
Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad separatistų teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, jeigu jie surengtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, atitinkančius Ukrainos konstitucijos normas.
„Jei viršūnių susitikimas bus prasmingas, jis turėtų turėti rezultatą, ir tas rezultatas turėtų būti labai susijęs su Steinmeierio formule“, – sakė tarptautinių santykių profesorius Gerhardas Mangottas iš Insbruko universiteto Austrijoje.
„Pamatysime, ar Ukraina pasirengusi atsisakyti kai kurių savo išankstinių sąlygų dėl Steinmeierio formulės įgyvendinimo“, – teigė G. Mangottas.
„Karo žaizda“
Pirmadienio derybos bus pirmasis vadinamojo Normandijos ketverto, siekiančio įgyvendinti Minsko susitarimus, susitikimas nuo 2016 metų.
Minsko susitarimuose, kuriuos 2015 metais pasirašė Rusija, Ukraina, Prancūzija ir Vokietija, numatytos paliaubos, sunkiosios ginkluotės atitraukimas, Ukrainos sienų kontrolės sugrąžinimas Kijevui, didesnės autonomijos separatistų kontroliuojamai teritorijai suteikimas ir vietos rinkimų organizavimas.
Tačiau šie susitarimai taip ir nebuvo visiškai įgyvendinti, o derybos vadovaujant V. Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai įstrigo.
Šaltinis iš Eliziejaus rūmų sakė, kad Minsko susitarimus įgyvendinti sutrukdė ne vien V. Putino strateginiai skaičiavimai, bet ir „sunkumai Ukrainoje dėl viešosios nuomonės, susiskaldymo ir karo sukeltos žaizdos“.
Šis viršūnių susitikimas yra itin subtilus reikalas visiems jo dalyviams, ypač V. Zelenskiui, kuris yra spaudžiamas nenusileisti Kremliui.
Tuo metu Prancūzijos prezidentui šios derybos yra svarbus elementas vis drąsesnėje užsienio politikoje, kurią jis vykdo nepaisydamas problemų šalyje, kur jau kelias dienas streikuoja pensijų reforma nepatenkinti viešojo transporto sektoriaus darbuotojai.
E. Macronas, anksčiau šiais metais pribloškęs NATO partneres savo pareiškimu apie Aljansą esą ištikusią „smegenų mirtį“, tvirtina, kad Europai reikia užmegzti strateginę partnerystę su Rusija.
Vienas iš susitikimo organizatorių naujienų agentūrą „Interfax“ informavo, kad keturšalės derybos Prancūzijos lyderio rezidencijoje Eliziejaus rūmuose turėtų trukti apie tris valandas.
„Tikimasi, kad derybos truks maždaug 2 val. 45 min.“ – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, V. Putinas ir V. Zelenskis akis į akį susitiks pasibaigus keturšalėms deryboms, tačiau jųdviejų susitikimas neturėtų ilgai užtrukti.
Prieš „Normandijos ketverto“ susitikimą V. Putinas planuoja susitikti su A. Merkel, o kiek vėliau – su E. Macronu.
Apžvalgininkai proveržio nesitiki
„Normandijos ketverto“ viršūnių susitikime Paryžiuje nesitikiu proveržio. Bet šis susitikimas veikiausiai netaps nesėkme“, – sako Volodymyras Fesenka, politikos studijų centro „Penta“ Kijeve direktorius.
Tai džiaugsmo nekeliantis vertinimas, bet būtent taip gali galvoti ir aukščiausio lygmens pareigūnai Maskvoje ir Kijeve, rašo rferl.org.
V. Zelenskio atveju susitikimas žymi jo sėkmę, tvirtina Ukrainos sostinėje įsikūrusios idėjų kalvės „New Europe Center“ vadovė Aliona Hetmančiuk.
Vien pats faktas, kad Kijevas ir Maskva netgi pajėgė susitarti dėl naujo susitikimo po ilgą laiką besitęsusios aklavietės, „yra Ukrainos padaryta pažanga“, – aiškina A. Hetmančiuk.
„Ukraina įvykdė dvi Rusijos sąlygas dėl susitikimo, nors šių sąlygų įgyvendinimas pačioje Ukrainoje susilaukė smarkaus pasipriešinimo“, – sakė A. Hetmančiuk, turėdama omenyje vadinamosios „Steinmeierio formulės“ – Vokietijos iniciatyvos, kuria siekta padėti atnaujinti taikos derybas – pasirašymą ir karių atitraukimą ties Zolotės, Petrivskės ir Stanica Luhanska gyvenvietėmis.
Straipsnyje republic.ru Rusijos užsienio politikos analitikas Vladimiras Frolovas rašė, kad „Kremlius derybose nenori staigmenų“, ir kad menkai tikėtina, jog V. Putinas peržengs diskusijų ribą, dėl kurios, kaip pranešama, buvo raštiškai susitarta prieš susitikimą: šios diskusijos neturėtų apimti sienos klausimo.
Nesvarbu, kokia pažanga būtų padaryta Paryžiuje, V. Zelenskio oponentai Kijeve greičiausiai puls kritikuoti, sako Volodymyras Jermolenka, nevyriausybinės organizacijos „Internews Ukraine“ tyrimų vadovas ir naujienų portalo „Ukraine World“ vyriausiasis redaktorius.
„Manau, kad bet kokios nuolaidos Rusijai bus suvokiamos kaip labai blogas dalykas Ukrainai“, – sakė V. Jermolenka.
„Mano manymu, esminis dalykas, kurio turime siekti – sustabdyti ugnį, įgyvendinti Minsko taikos susitarimus. Jei politiniai reguliavimai nepajudės arčiau to, tuomet turėtume verčiau galvoti apie socialinius ir humanitarinius klausimus: suteikti daugiau galimybių naudotis sveikatos apsaugos, švietimo paslaugomis, suteikti maisto, žmonių tarpusavio kontaktų ir panašiai. Humanitarinius ir socialinius klausimus, deja, nustelbia aklavietė, kurioje atsidūrė politinis procesas“, – pridūrė V. Jermolenka.