Maskvos oras buvo taip pavojingai užterštas, kad vyriausybė kvėpavimo ir širdies ligomis sergančius gyventojus paragino likti namuose.
Kažkas Maskvoje sudegino 14 prabangių automobilių – „Rolls Royce“, „Bentley“, „Mercedes“ ir „Porche“. Bendra jų vertė siekė daugiau kaip 3 mln. dolerių. Protestuotojai, žygiavę sostinės upės krantine, nešė plakatą, kuriame buvo parašyta: „Vakar Kijevas, rytoj – Maskva“. Be to, rublio kursas krenta ir šalis atrodo kaip niekada izoliuota.
Šių žinių akivaizdoje V. Putinas išliko pasipūtėliško pasitikėjimo savimi paradigma. Jo reitingai, siekiantys daugiau kaip 80 proc., yra dvigubai didesni už JAV prezidento Baracko Obamos. Tai žmogus, kuris pažįsta savo žmones ir juos jaudinančias problemas.
Dėl šios priežasties jis turėtų sunerimti vienu klausimu, kuris už šalies ribų sulaukė mažai dėmesio, „The Daily Beast“ rašo Anna Nemcova.
Valstybės tarnautojai, sudarantys politinės paramos V. Putinui pamatą, planuoja protestuoti pieš socialines reformas, kurios šią savaitę bus įgyvendintos 40 Rusijos regionų.
Didžiausią pasipiktinimą kelia medicinos reformos programa, kuriai V. Putinas teikė pirmenybę, kai 2012 metais sugrįžo į Kremlių. Anksčiau lapkritį per gatvės piketus Maskvos gydytojai tvirtino, kad šios reformos vykdomos tarsi „slapta karinė operacija“.
Niekas neturėjo nieko sakyti, ir tik tada, kai nutekėjo vienas dokumentas, maskviečiai sužinojo, kad valdžia sostinės regione ketina uždaryti daugiau kaip 20 ligoninių ir atleisti maždaug 7 tūkst. medicinos darbuotojų.
Sekmadienį mažiausiai 5 tūkst. žmonių surengė demonstraciją, kurios metu nešė karstą su užrašu „Man neužteko vietos ligoninėje“. Kiti žmonės protestavo su plakatais, kuriuose buvo rašoma: „Uždarėte mūsų ligoninę? Įkurkite dabar kapines“, „Ar gydytojai turės dirbti kaip slaugės? Tuomet biurokratai turėtų šluoti gatves“. Maskvos pareigūnai tikina, kad tose ligoninėse, kurias ketinama uždaryti, trūko profesionalių paslaugų ir jos dažnai būdavo pustuštės.
V. Putinas stengėsi mobilizuoti teisėsaugos agentūras kovai su vadinamu ekstremizmu, remiančiu „spalvotąsias revoliucijas“, kurios atnešė demokratinius pokyčius ar jų viltį daugelyje Rytų Europos šalių, įskaitant Ukrainą. Kremlius mėgsta traktuoti jas kaip Vakarų sąmokslą. Tačiau protestų bangą dėl planų uždaryti ligonines sukėlė pačių Rusijos gyventojų pyktis ir jo buvo daug.
Kiekvienas apsilankymas ligoninėje tampa išbandymu, bet tiems, kas neišgali susimokėti už privačias paslaugas, tai virsta siaubo filmu. Dauguma rusų yra įpratę manyti, kad medicinos priežiūra gali ir turėtų būti nemokama, kaip Sovietų Sąjungos laikais, bet jie nebenori tenkintis paslaugomis ir įstaigomis, kurios mažai keitėsi nuo 6-ojo dešimtmečio.
Neseniai per vizitą į vieną gastroenterologijos skyrių vienoje Sankt Peterburgo ligoninėje vienas profesionalus medikas išvydo naujai išdažytas sienas, bet visame skyriuje, pilname skrandžio ir žarnyno sutrikimais sergančių ligonių, buvo tik du tualetai. „Nė viena profesionali vadovybė neleistų, kad skyriuje, kur guli dešimtys virškinimo ligomis sergančių pacientų, susiklostytų tokia padėtis, - „The Daily Beast“ sakė medikas. – Pamatęs tualetus, nusprendžiau, kad negalėčiau šioje ligoninėje išbūti nė vienos dienos“.
Straispnio autorė A. Nemcova pasakoja, kad neseniai pati atsitiktinai lankėsi Maskvos 50-ojoje ligoninėje, kur gydomi prostatos vėžiu sergantys pacientai.
„Mane užgriuvo nepakeliamas dvokas. Lovos buvo sugrūstos viena prie kitos, o palatos viduryje sėdėjęs vyras turėjo pragulų, kurios akivaizdžiai puvo. Jis nuolat dejavo iš skausmo“, – pažymi A. Nemcova.
Per pastaruosius kelerius metus Maskva rajono klinikų skaičių sumažino nuo 402 iki 86. Planas uždaryti dar dešimtis ligoninių yra tai, ko daugelis rusų negali suprasti.
Neseniai vieną popietę Socialinių tyrimų fondo vadovė Marija Gaidar savo kabinete Maskvoje sulaukė dviejų pagyvenusių moterų. Pensininkės skundėsi, kad valdžia uždaro jų Chamovnikų rajoninę kliniką. M. Gaidar, kadaise ėjusi Kirovo regiono vicegubernatorės pareigas, dabar moko žmones, kaip bendrauti su valdžia. Tik spaudimas, tik nuolatiniai protestai gatvėse ir rašytiniai skundai gali duoti rezultatą, sako ji. „Žinoma, to pasiekti beveik neįmanoma, bet žmonės neturėtų pasiduoti“, - priduria ji.
Socialinis maištas šiuo metu, kai Rusija yra įsitraukusi į konfliktą su Ukraina, kai Rusijos ekonomika kenčia nuo Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų sankcijų ir smarkiai kritusių naftos kainų, V. Putinui nepatiktų. Taigi jis paragino pareigūnus pagalvoti dar kartą ir peržiūrėti sveikatos sistemos reformą. M. Gaidar pažymi, kad tai retas atvejis, kai visuomenės reakcija turėjo įtakos valdžiai.
Sveikatos ministerijos darbuotojas Janas Vlasovas neseniai per viešą susirinkimą pareiškė, kad dėl „neapgalvotos“ reformos, sukėlusios visuomenės įtūžį, reikia kaltinti Maskvos savivaldybę. „Maskvos medicininę reformą reikėtų įgyvendinti palaikant dialogą su visuomene“, - sakė jis.
Atrodo, kad piktas dialogas tik prasideda, o kur jis nuves, telieka spėlioti.