Europos Sąjungos (ES) pareigūnų ir atstovų diskusijos susijusios su keliomis konkrečiomis iniciatyvomis, skirtomis užtikrinti, kad Europos Rusijai taikomos sankcijos galiotų ilgiau ir būtų griežtesnės net ir tuo atveju, jeigu Vašingtonas imtų ir persigalvotų.
Tarp galimų žingsnių minimos schemos, kaip identifikuoti ir sustabdyti įtartinų prekių siuntas, skirtas Rusijai, ir griežtesni ribojimai naftai.
Taip pat svarstoma galimybė keisti reikalavimą, kuriuo įšaldomas Rusijos centrinio banko turtas (tai griežčiausias Vakarų Maskvai taikomas pavienis ribojimas) – pasirūpinti, kad Vakarų sostinėms nereikėtų jo vis peržiūrėti kas pusę metų, teigia šaltiniai, panorę išlikti anonimais.
Kelios ES valstybės narės norėtų, kad griežti eksporto ribojimai būtų taikomi arba karinėms prekėms, arba dar platesniam draudžiamų eksportuoti prekių spektrui, paaiškina ES diplomatai. Ši išlyga leistų muitinės pareigūnams sulaikyti siuntas, jeigu paskirties vieta jiems pasirodytų nelogiška ar įtartina, pavyzdžiui, per Rusiją į Vidurio Azijos šalis.
Pokyčiai inicijuojami norint apsidrausti nuo scenarijaus, jeigu JAV prezidentu būtų išrinktas D. Trumpas.
Jeigu Vašingtono pozicija bent truputį sušvelnėtų, Europa atsidurtų labai sudėtingoje pozicijoje, nes būtent JAV, turinčios didžiulius įgaliojimus bausti už sankcijų pažeidimus visame pasaulyje, yra ribojimų taikymo garantas. Dabar ES ieško būdų, kaip nuo to apsidrausti.
Idėjų kalvės „Royal United Services Institute“ ekspertas Tomas Keatinge’as sako, kad politikos formuotojai Europoje galvoja apie „autonomiškas Europos sankcijas, kurioms nepakenktų D. Trumpo tapimas prezidentu“.
„Tam, kad D. Trumpas prezidento poste nepakeistų Amerikos sankcijų Rusijai, Europai reikalingi didesni raumenys, nes daugiau už JAV nugaros slapstysis ji nebegalės“, – konstatuoja analitikas.
D. Trumpo rinkimų kampanijos atstovas teigia, kad prezidento Joe Bideno „silpna politika suteikė drąsos mūsų priešams, privedė prie karo Ukrainoje“, ir negaili kritikos Demokratų kandidatei rinkimuose Kamalai Harris – esą, ji „pavojingai liberali“ ir pozicijos sankcijų klausimu visai neturi.
Per pirmąją D. Trumpo kadenciją, kai JAV pakeitė tarptautinį susitarimą su Iranu dėl šalies branduolinės programos ir vienašališkai atkūrė sankcijas, Europa buvo palikta nuošalyje. Nieko keisto, jog dabar Europos pareigūnai bijo panašaus scenarijaus Rusijos klausimu – kad pastangos izoliuoti Maskvą nenueitų šuniui ant uodegos.
D. Trumpas savo rinkimų kampanijos metu ne kartą akcentavo, kad, jeigu laimės lapkričio 5 dieną vyksiančius rinkimus, drastiškai sumažins ir sulėtins arba net nutrauks karinę paramą Ukrainai.
Jis atsisako patikslinti, ar norėtų, kad karą laimėtų Ukraina, be to, yra sakęs, kad dėl jo pradžios yra kaltas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
D. Trumpas nuolat liaupsina savo 2017–2021 metų administraciją ir jos sprendimą pritaikyti sankcijų „Nord Stream II“ dujotiekiui, tačiau savo pozicijos dėl sankcijų ateities neatskleidžia, tik vis pabrėžia norintis su Maskva kuo greičiau pasiekti taikos susitarimą.
Europos diplomatai ketina palaukti iki metų galo ir tik tada pradėti diskusijas dėl naujų ribojimų – kai pirmininkavimą ES pusmečiui perims Lenkija. Šiuo metu pirmininkauja Vengrija, kuri sankcijų klausimus sąmoningai vilkina. Šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sukėlė kritikos bangą, nusprendęs Maskvoje susitikti su V. Putinu. Pats politikas vizitą pavadino „taikos misija“.
Peržiūrėjus sankcijų tvarką, būtų galima atsisakyti būtinybės reguliariai iš naujo tvirtinti Rusijos centrinio banko aktyvumų įšaldymą, šiuo metu tai daroma kas pusmetį – planuojama terminą prailginti iki 36 mėnesių, taip užtikrinant sankcijų tęstinumą.
Didžiojo septyneto (G7) grupės didžiųjų ekonomikų kontroliuojami aktyvai šiuo metu siekia 300 mlrd. dolerių, dauguma jų – Europoje.
Kelios šalys siekia ir aiškumo produktų, skirtų Rusijai, ženklinime – norima detalesnių aprašų. Su Rusija besiribojančios Baltijos valstybės jau seniai skundžiasi, jog eksportuotojai piktnaudžiauja ES muitinės kodais.
ES valstybės narės jau preliminariai diskutuoja, kaip turėtų atrodyti 15-asis sankcijų paketas, kurio klausimas liepos 1-ąją praėjus pirmininkauti Vengrijai labai užsivilkino.
Tikimasi, kad į ES sankcijų sąrašą bus įtraukti mažiausiai 45 laivai, nes Vakarų sąjungininkai siekia griežtinti G7 nustatytą Rusijos naftos kainų ribą, teigė vienas šaltinis. Vakarų pareigūnai mano, kad sankcijos prieš konkrečius tanklaivius yra geriausias būdas pakenkti Rusijos iš naftos gaunamoms pajamoms. Vakarų valstybės taip pat ima vis labiau spausti šalis, kuriuose tokie tanklaiviai registruoti.
ES norėtų naujame sankcijų etape išplėsti sąlygos „ne Rusijai“ taikymą. Jeigu taip ir bus padaryta, ES verslų dukterinės bendrovės trečiosiose šalyse nebegalės reeksportuoti tam tikrų prekių į Rusiją, įskaitant dvigubos paskirties prekes bei amuniciją ir ginklus.
Europos Komisija ir kelios šalys norėtų dar labiau riboti ir kitą Europos energijos importą iš Rusijos, įskaitant suskystintas gamtines dujas, kurio apimtys pastaraisiais mėnesiais vis auga.
Belgija, Prancūzija ir kitos jau kreipėsi į Komisiją su pasiūlymais, kaip pagerinti rusiškų suskystintų dujų stebėseną bloke.
