Apie prezidento mirtį taip pat pranešė britų naujienų portalas „Independent“.
Tai pirmasis pranešimas apie I. Karimovo mirtį, pasirodęs tarptautinėje žiniasklaidoje. Vietinė nepriklausoma naujienų agentūra „Fergana“ apie tai, kad prezidentas mirė, pranešė dar rugpjūčio 29 dieną.
Anksčiau pranešta, kad Uzbekistano prezidentas Islamas I. Karimovas patyrė insultą ir buvo nugabentas į ligoninę, pirmadienį „Facebook“ tinkle paskelbė jo jaunesnioji dukra. Autoritarinis Uzbekistano vadovas daugiau nei 25 metus valdė izoliuotą Vidurio Azijos šalį.
„Taip, taip, jis mirė“, - teigė vienas iš šaltinių, remdamasis vieno veterano, buvusio ligoninėje praėjusį šeštadienį žodžiais.
Taip pat Kazachstano vyriausybėje esantys šaltiniai rugsėjo 2 dieną pranešė, kad rugsėjo 3 dieną šalies prezidentas Nursaltanas Nazarbajevas vyksta neplanuoto vizito į Uzbekistaną. Žiniasklaida spėja, kad jis vyksta į I. Karimovo laidotuves.
Ilgą laiką visi galvojo, kad valdžią I. Karimovas perduos savo dukteriai Gulnarai Karimovai (44 m.), garsiai verslininkei, diplomatei, pop dainininkei ir mados dizainerei. Tačiau 2013 m. ji prarado gerą vardą, kai buvo apkaltinta kyšininkavimu. Nutekintose Amerikos diplomatų telegramose ji vadinama „plėšikų barone“ ir nemėgstamiausiu šalies žmogumi. Europoje ir Jungtinėse Valstijose prasidėjus tyrimams dėl šimtų milijonų dolerių kyšių mainais į telekomo licencijas Uzbekistane, G. Karimova dingo iš visuomenės akiračio. 2014 m. paaiškėjo, kad jai jau metus paskirtas namų areštas, o daug žmonių iš jos aplinkos suimti ir įkalinti. Ji iki šiol vis dar laikoma namuose su apsauga. Manoma, kad renkant įpėdinį, lemiamą žodį tars I. Karimovo žmona Tatjana Karimova ir slaptosios policijos vadas Rustamas Inojatovas. Mažai tikėtina, kad vienas iš jų taps oficialiu vadovu. Didesnė tikimybė, kad bendru mažo valdančiųjų rato nutarimu šalies vadovu bus paskirtas dabartinis ministras pirmininkas Šavkatas Mirzijajevas, laikomas Kremliaus sąjungininku, arba Rustamas Azimovas – premjero pavaduotojas ir finansų ministras. I. Karimovas, kuris Uzbekistano vadovu buvo paskirtas 1989 m., kai šalis dar priklausė Sovietų Sąjungai, vėliau, jai 1991 m. žlugus, laimėjo rinkimus ir toliau šaliai vadovavo kaip prezidentas. Jo valdymas pasižymėjo tuo, kad jis pašalino visą politinę opoziciją, laisvąją žiniasklaidą ir žmogaus teisių organizacijas – žmonės buvo žudomi, sodinami į kalėjimą ar ištremiami.
I. Karimovas po nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais buvo išrinktas šalies prezidentu. Pastarąjį kartą jis 2015-ųjų kovą daugiau kaip 90 proc. balsų buvo patvirtintas poste dar vienai penkerių metų kadencijai. Tačiau Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) reiškė abejones dėl šių rinkimų teisėtumo.