Pastarosiomis savaitėmis Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo dešimtis tūkstančių reguliariųjų karių ir pradėjo reikalauti, kad Vakarai nedelsdami parengtų saugumo garantijas, kurios užtikrintų, kad Ukraina ir kitos kaimyninės šalys netaps baze „atakoms prieš ją rengti“.
Vakarai ir Ukraina savo ruožtu kaltina Rusiją jau kitą mėnesį planuojant naują puolimą prieš savo pietinę kaimynę. Pati Maskva tokius kaltinimus neigia.
Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį ir parėmė prorusiškus separatistus, kurie tais pačiais metais perėmė didžiules pramoninio Donbaso regiono teritorijas Rytų Ukrainoje ir toliau tęsia kovą prieš Ukrainos vyriausybės pajėgas.
Trys iš keturių šaltinių teigė sulaukę karius samdančių asmenų pasiūlymo vykti į Donbasą. Jie pažymėjo, kad šie asmenys neatskleidė, kam jie atstovauja. Visi keturi šaltiniai nenorėjo atskleisti savo tapatybės, nes būgštavo dėl savo saugumo.
Du iš trijų šaltinių pasiūlymą priėmė; trečiasis teigė atsisakęs.
„Visos vietos jau užpildytos. Jie siūlo visiems, kurie turi kovinės patirties“, – teigė vienas iš dviejų vyrų, kurie sutiko vykti į Donbasą.
Jis sakė prieš tai kariavęs Ukrainoje ir Sirijoje su Rusijos samdomų karių grupėmis, kurių operacijos buvo glaudžiai susijusios su Rusijos strateginiais interesais. Įvardyti kontraktininkus jis atsisakė.
Kovotojas teigė planuojantis prisijungti prie kitų samdomų rusų karių pasienyje su separatistų valdomu Rytų Ukrainos Luhansko regionu.
Kremlius teigia neturintis nieko bendra su privačiais Rusijos kariuomenės samdiniais ir vadina juos savanoriais, nesusijusiais su valstybe.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Apie tai girdžiu pirmą kartą, ir mes nežinome, kiek patikimi yra šie tvirtinimai“.
D. Peskovas pažymėjo esą Rytų Ukrainoje nėra ir niekada nebuvo reguliariųjų Rusijos pajėgų ar karo patarėjų, ir kad Maskva neketina jų siųsti. Kijevas tai ginčija ir tikina, kad ten yra Rusijos reguliariųjų pajėgų.
Aleksandras Ivanovas, vadovaujantis Tarptautinio saugumo karininkų bendruomenei, nevyriausybinei organizacijai, atstovaujančiai samdomiems rusų kariams Centrinės Afrikos Respublikoje, teigė neturįs „nė vieno patvirtinimo“, kad Ukrainoje būtų dislokuota samdomų rusų karių.
Trys iš „Reuters“ šaltinių pažymėjo negirdėję apie kokius nors Rusijos planus surengti ataką prieš Ukrainą ar kokį nors pasiruošimą, kuris liudytų, jog tokia ataka įvyks.
Vienas iš šaltinių – samdinys, jau dalyvavęs Rusijos operacijose užsienyje ir atvykęs į Rytų Ukrainą, sakė, kad samdomi kariai dislokuojami tik gynybos tikslais. Pirmasis samdinys tvirtino tą patį.
Kitas šaltinis teigė tiesiogiai nedalyvaujantis dislokuojant samdinius, bet palaikantis ryšį su ten jau esančiais asmenimis, kurie dalyvauja specialiuose mokymuose. Jis pažymėjo, kad šio dislokavimo tikslas yra diversinė veikla, galinti pakenkti stabilumui Ukrainoje.
Vadinamoji „Donecko Liaudies Respublika“ (DLR) tariamą nepriklausomybę nuo Ukrainos paskelbė 2014 metais, kai separatistų kovotojai perėmė teritorijų Rytų Ukrainoje kontrolę. Apsišaukėliškos DLR, kurią remia Rusija, statuso tarptautinė bendruomenė nepripažino. Buvęs DLR ministras pirmininkas ir Donbaso savanorių sąjungos vadovas Aleksandras Borodajus teigė, kad jo organizacija nedalyvauja samdant kokius nors karius Rytų Ukrainoje.
Jo organizacijos nariai anksčiau yra kovoję Ukrainoje ir Sirijoje.
„Jeigu ir kai reikės, mes pakviesime žmones – bet šiuo metu jokio kvietimo nėra paskelbta“, – sakė A. Borodajus, kuris taip pat yra Rusijos Dūmos narys, priklausantis valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“.
Separatistų atstovas spaudai Eduardas Basurinas teigė nieko nežinantis apie tai, jog pastaruoju metu Rytų Ukrainoje būtų dislokuoti kokie nors samdomi rusų kariai.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba ką nors komentuoti atsisakė, o Valstybinė saugumo tarnyba į prašymą pakomentuoti šią informaciją neatsiliepė.
Ukrainos civiliai mokosi ginti šalį
Miškingoje vietovėje prie pat Ukrainos sostinės Kijevo netikri rusų kariai apsupa kamufliažine apranga vilkinčius kariuomenės rezervistus.
Būsimi Ukrainos kariai, kurių gretose yra ir architektų, ir mokslininkų, atsišaudo iš netikrų kalašnikovų, o aplink sproginėja dūminės granatos.
„Manau, kad kiekvienas žmogus šioje šalyje privalo žinoti, ką daryti... jeigu priešas įsiveržtų į jų šalį“, – per trumpą pratybų pertrauką naujienų agentūrai AFP sakė 19-metis universiteto studentas Daniilas Larinas.
D. Larinas – vienas iš maždaug 50 Ukrainos civilių, kurie neseniai savaitgalio popietę važiavo iš Kijevo į apleistą sovietmečio asfalto gamyklą mokytis ginti savo šalį Rusijos invazijos atveju.
Pastaraisiais mėnesiais dešimtys civilių jungiasi prie Ukrainos kariuomenės rezervų, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija, kuri, Kijevo teigimu, pasienyje yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių, planuoja pradėti didelio masto puolimą.
Ukrainos kariuomenė, kurią sudaro 215 tūkst. karių, nuo 2014 metų kovoja su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose, ir ši kova jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Nors Maskva neigia planuojanti invaziją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatmetė karinio atsako, jei JAV vadovaujamas NATO aljansas, prie kurio nori prisijungti Ukraina, plėsis į Rytus.
Ukrainos rezervistai, kurių skaičius siekia maždaug 100 tūkst. narių, mokosi, „kaip naudoti ginklą, kaip elgtis mūšio aplinkoje, kaip ginti miestus“, naujienų agentūrai AFP sakė D. Larinas.
51 metų gydytoja Marta Juzkiv mano, kad Rusijos kariuomenė yra „daug pranašesnė“ už Ukrainos kariuomenę, o didelio masto invazijos rizika yra „pakankamai didelė“, todėl ji prisijungė prie rezervistų.
„Mes turėsime galimybę (laimėti) tik tada, kai visi bus pasirengę ginti savo žemę“, – sakė ji.
Prisijungusi balandžio mėnesį, kai Rusija pirmą kartą dislokavo apie 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos, M. Juzkiv kiekvieną šeštadienį po kelias valandas treniruojasi teikti taktinę medicininę pagalbą, šaudyti iš automatinio ginklo ir įrenginėti patikros postus.
Nors kariuomenė aprūpino ją karine uniforma, ji už savo pinigus pirko šalmą, neperšaunamą liemenę ir taktinius akinius.
Apmokomieji priklauso rezervistų batalionams, įkurtiems Kijevui apsaugoti didžiausio Ukrainos miesto puolimo atveju.
Vienas bataliono vadas Vadymas Ozirny sakė, kad atvykę į susitikimo vietą rezervistai imsis saugoti administracinius pastatus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat padės gyventojams evakuotis.
„Šie žmonės turi atvykti, gauti ginklus ir vykdyti vadų paskirtas užduotis, ginti savo namus“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Ozirny.
Vienas labiausiai patyrusių bataliono rezervistų Denysas Semyrogas-Orlykas sakė esąs pasirengęs atremti tikrą puolimą.
„Aš jau aštuntus metus gyvenu su mintimi, kad, kol mes neduosime Rusijai gero smūgio į veidą, jie nepaliks mūsų ramybėje, – naujienų agentūrai AFP sakė 46 metų architektas. – Aiškiai suprantu, kad esu karys. Galiu būti pašauktas ir privalau veikti kaip karys“.