Per trečiadienį, sausio 11 d., vykusią pirmąją savo spaudos konferenciją išrinktasis prezidentas ryžtingai atrėmė neseniai išplatintus šokiruojančius pareiškimus, taip įžiebdamas dar vieną skandalą, primenantį daug prieštaringų vertinimų sulaukusią savo rinkimų kampaniją.
Respublikonų partijos lyderis paneigė buvusio Didžiosios Britanijos agento tvirtinimus, esą Rusijos žvalgybos agentūros yra surinkusios tam tikros jį kompromituojančios su neetišku elgesiu susijusios informacijos. Paskelbtoje dosjė taip pat užsimenama apie galimus Kremliaus ir jo kampanijos ryšius, galinčius pasitarnauti kaip dingstis vykdyti šantažą vieno iš galingiausių pasaulio politinių lyderių atžvilgių.
Mančesterio universiteto profesorė Angelia Wilson įsitikinusi, kad išrinktojo prezidento kelią į pergalę nužymėję skandalai sukėlė sumaištį Respublikonų partijos viduje ir pavertė D. Trumpą galimu apkaltos, kurią galėtų inicijuoti perrikimo į Atstovų rūmus siekiantys partijos nariai, taikiniu.
„Manau, egzistuoja didelė [D. Trumpo] apkaltos tikimybė per pirmuosius 12–18 mėnesių“, – leidiniui „The Independent“ sakė A. Wilson.
„Ar kalbėtume apie Rusijos dosjė, ar apie kitus klausimų tebekeliančius skandalus, akivaizdu, kad [D. Trumpas] kelia Respublikonų partijai tam tikrų problemų. Siekiantieji perrikimo į Atstovų rūmus turės nuo jo atsiriboti,“ – aiškino A. Wilson.
Apkalta Jungtinėse Valstijos yra pirmasis konstitucijos numatyto prezidento nušalinimo nuo pareigų žingsnis. Jos pagrindu gali būti išdavystė, papirkinėjimas arba kitokio pobūdžio nusikalstama veika.
Negalima pamiršti, kad apkalta taip pat susijusi su prezidento populiarumu tarp rinkėjų ir nuosavos partijos reiškiamu palaikymu.
Per Senate vykusius posėdžius jau išryškėjo esminiai D. Trumpo ir kandidatų į jo kabinetą nuomonių skirtumai.
Tarp pritarimo nesulaukusių išrinktojo prezidento politinių nuostatų – ir palanki jo laikysena Rusijos atžvilgiu. Kyla klausimas, ar šie pozicijų prieštaravimai negalėtų paveikti Kongreso apsisprendimo dėl partijos lyderio.
Būsimasis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius generolas Jamesas Mattisas per savo kandidatūros patvirtinimo posėdį Senate teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgino „suskaidyti Šiaurės Atlanto aljansą“, todėl Jungtinės Valstijos turi imtis atitinkamų gynybinių veiksmų.
„Neįsivaizduoju, kad netrukus numatytuosius postus užimsiantys ginkluotųjų pajėgų vadai galėtų staiga susibičiuliauti su Rusija. Jie ir toliau nepatikliai žiūrės į kiekvieną D. Trumpo bandymą užmegzti kokius nors „ypatingus santykius“ su V. Putinu“, – sakė A. Wilson.
„Tačiau panašu, kad Kongresas laikosi kitokių etinių nuostatų nei kad Richardo Nixono laikais, todėl kada bus nuspręsta, kad pasiekta tam tikra riba ir metas susimąstyti apie apkaltą, neaišku“, – samprotavo profesorė.
Pasak Jungtinių Valstijų RHIT technologijų instituto politikos mokslų profesoriaus Terrence‘o Casey, apkalta, be jokios abejonės, yra politinis veiksmas, turintis sutrikdyti visuomenės pasitikėjimą.
„Apkalta siejama su nusikalstama veika ir šiuo atžvilgiu neturi nieko bendro su visuomenės palaikymu, – sakė T. Casey. – Tačiau tai taip ir pat politinis veiksmas. Billo Clintono apkalta buvo įmanoma tik todėl, kad lemiamą vaidmenį Kongrese vaidino oponuojančioji partija.
D. Trumpo atveju tektų įtikinti Kongresą, kuriame dominuoja respublikonai, mesti kaltinimus savo pačių iškeltam prezidentui, tačiau apkalta nepasisektų, jei prezidentas sulauktų pakankamos visuomenės paramos, kaip kad buvo su B. Clintonu, ir pasisektų, jei tokios paramos prezidentas nesulauktų, kaip kad buvo su atsistatydinti turėjusiu R. Nixonu.“
A. Wilson įsitikinimu, parama greičiausiai susilpnėtų, jei pasitvirtintų pareiškimai dėl Maskvos turimos išrinktąjį prezidentą kompromituojančios medžiagos.
„Jei V. Putinas iš tikrųjų turi kokių nors galių šantažuoti D. Trumpą, pasitikėjimas bus sutrikdytas. Kol kas iniciatyvos sudarant politinę darbotvarkę imsis dešiniųjų pakraipos Krikščionių ir Arbatos partijoms priklausantys respublikonai, tokie kaip Tedas Cruzas, todėl labai greitai D. Trumpu atsikratyti nepavyks“, – mano A. Wilson.
Kaip sakė Londono universiteto koledžo politikos mokslų ekspertė Jennifer Hudson, Arbatos partijai D. Trumpo vadovavimas turėtų būti naudingas, todėl apkaltos tikimybė sumažėja.
Tačiau ekspertė mano, kad D. Trumpas gali sulaukti savo verslo įsipareigojimais pagrįstų kaltinimų dėl interesų konflikto.
Trečiadienį, sausio 11 d., D. Trumpas pranešė apie sprendimą perleisti sau priklausančią įmonę sūnų žinion, nors toks sprendimas ir prieštarauja etikos ekspertų rekomendacijoms.
„Problemų [D. Trumpui] gali žymiai greičiau kilti dėl finansinių interesų ir galimų su pajamomis susijusių pažeidimų. Manau, jam bus suteikta galimybė eliminuoti galimus įstatymų neatitikimus, todėl gali praeiti net šeši mėnesiai, kol visuomenei galop truks kantrybė ir žmonės pradės reikalauti, kad būtų pradėti formalūs procesai“, – sakė J. Hudson.
T. Casey manymu, tai būtų pageidaujamas atkaklių Respublikonų partijos lyderio kritikų scenarijus.
„Jis bus prezidentas ketverius metus. Nebent pats nutartų pasitraukti arba būtų įvykdyta apkalta. Ar taip galėtų nutikti? Turint omeny jo verslo įsipareigojimus, tokia galimybė egzistuoja. Tačiau nereikia pamiršti, kad galimybė ir tikimybė – ne tas pats“, – sakė T. Casey.
J. Hudson atkreipia dėmesį į D. Trumpo gebėjimą pergudrauti žiniasklaidą: juk jam pareikšti kaltinimai sukčiavimu ir ne mažiau kaip 15 paviešintų neetiško elgesio atvejų taip ir neįstrigo rinkėjų atmintyje.
„Stebėtina, kaip žmonės iki šiol neperprato D. Trumpo žaidimo viešojoje erdvėje taisyklių. Pasirodo, jam labai sunku ką nors „prilipdyti“, – sakė J. Hudson.
Tačiau panašu, kad Respublikonų partijai priklausantys senatoriai ir ilgalaikiai D. Trumpo kritikai Johnas McCainas bei Lindsey Grahamas yra pasiryžę siekti didesnio skaidrumo bent kai kuriais su D. Trumpu susijusiais klausimais.
Jie abu skatina pradėti su Rusijos remiamais programišiais susijusį tyrimą, kuriam vadovautų specialiai sudaryta komisija. Be to, J. McCainas pripažino, kad skandalinga, nors dar nepatvirtinta su Rusija susijusi dosjė turėtų būti perduota nagrinėti žvalgybos institucijų pareigūnams.
„Tai yra seno sukirpimo respublikonai ir jų nuomonę nūdienos kontekste turėtume vertinti kaip racionalaus proto balsą. Tačiau problema ta, kad Kongrese, kuriame vyrauja dešiniosios pakraipos Arbatos partijos respublikonai, jų galios labai ribotos“, – sakė A. Wilson.
Galų gale, 45-ojo šalies prezidento apkalta reikštų drastišką permainą šalies politikos istorijoje, nes tai būtų iki šiol neregėtas Jungtinių Valstijų lyderio susipriešinimo su jį iškėlusia partija atvejis.
„Net ne tokių griežtų konservatoriškų pažiūrų piliečiai suteiktų šiam veikėjui šansą. Juk prezidento apkalta nepraėjus nė 100-ui dienų nuo jo kadencijos pradžios – į jokius įprastus rėmus netelpantis atvejis“, – sakė J. Hudson.