Be to, balsavusiųjų dalis buvo taip pat dviem procentiniais punktais mažesnė nei tuo pat metu per pirmąjį turą balandžio 10-ąją, kai į antrąjį turą pateko perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų prezidentas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Pasak analitikų, nedalyvauti rinkimuose šįkart gali net 26–28 proc. rinkėjų, nors nesitikima, kad bus pasiektas 1969 metų rinkimų antro turo antirekordas, kai prie balsadėžių nepasirodė 31,1 proc. rinkėjų. Ekspertai įspėjo, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali pakreipti galutinį rezultatą bet kuria linkme, nors per pastarąsias dvi savaites viešosios nuomonės apklausos rodė, kad E. Macronas yra užtikrintas lyderis.
Balsavimo teisę turi apie 48,7 mln. prancūzų.
Rinkimų apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarė sekmadienį 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis po 12 valandų, o iš karto po to bus paskelbtos prognozės, paprastai gana tiksliai atspindinčios rezultatus.
Jei rinkimus laimės E. Macronas, antrąją kadencija per pastaruosius du dešimtmečius užsitikrinęs prezidentas turėtų kreiptis į šalininkus Paryžiaus centre esančiame Marso lauke prie Eifelio bokšto.
Remiantis kai kuriomis apklausomis, E. Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą maždaug 10 procentinių punktų lenkė M. Le Pen.
2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart E. Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų.