Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.
Kairiųjų partijų aljansas NUPES veikiausiai užims 149-200 vietų, o Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujami kraštutiniai dešinieji – 60-102 vietas žemuosiuose parlamento rūmuose.
Nesurinkus daugumos, E. Macronas būtų priverstas sudaryti sudėtingas partnerystės sutartis su dešiniosiomis partijomis. Labiausiai tikėtinas variantas būtų aljansas su Respublikonais (LR) – tradicine Prancūzijos dešiniųjų partija, galinčia laimėti 40-80 vietų.
Kita vertus, atrodo, kad prezidento košmariškas scenarijus – NUPES daugumos laimėjimas – neišsipildys.
Pastarąjį kartą Prancūzija turėjo prezidentą ir ministrą pirmininką iš skirtingų partijų prieš 20 metų, kai dešiniųjų pažiūrų Jacques'ui Chiracui teko dirbti su socialistų dominuojamu parlamentu, vadovaujant premjerui Lioneliui Jospinui.
Prancūzijoje rinkėjų aktyvumas likus trims valandoms iki balsavimo pabaigos siekė 38 proc.
Sekmadienį vykstančiame antrajame Prancūzijos parlamento rinkimų ture 18 val. Lietuvos laiku rinkėjų aktyvumas siekė kiek daugiau nei 38 proc., iki balsavimo pabaigos likus trims valandoms, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
38,11 proc. aktyvumas buvo mažesnis nei 39,42 proc. skaičius, užfiksuotas per pirmąjį turą birželio 12 dieną tuo pačiu metu, nors ir didesnis nei 35,33 proc. aktyvumas 2017 metais.
Pasak analitikų, rinkėjų aktyvumas yra labai svarbus, jei naujasis kairiųjų aljansas nori mesti rimtą iššūkį prezidento Emmanuelio Macrono daugumai.