„Ši kova nuspręs, ar Graikija lieka Europoje“, – sakė A.Samaras prezidentui Karolui Papulijui, prašydamas paleisti parlamentą prieš rinkimus sausio 25 dieną.
Būsimi rinkimai jau krėtė rinkas ir gali atgaivinti nuogąstavimus dėl šios šalies ateities euro zonoje.
Jie buvo sušaukti pirmadienį, parlamentarams iš trečio bandymo nesugebėjus išrinkti žmogaus, kuris prezidento poste pakeistų 85 metų K.Papuliją. Jo penkerių metų kadencija baigsis kovo mėnesį.
Praėję rinkimai įstūmė Graikiją į savaites trukusią politinę nežinomybę ir nuogąstaujama, kad toks scenarijus gali pasikartoti kitą mėnesį, nes vyksta labai atkaklios varžybos tarp A.Samaro konservatyvios „Naujosios demokratijos“ ir radikalių kairiųjų „Syriza“, kuri nepritaria taupymo priemonėms.
„Per precedento neturintį posūkį naujasis parlamentas galėtų išrinkti prezidentą ir vėl būti paleistas naujiems rinkimams (iš karto po to), jei nebus galima suformuoti vyriausybės“, – antradienį rašė liberalus dienraštis „Kathimerini“.
„Rinkimai, kurių niekas nenorėjo, surengti tvyrant netikrumo atmosferai“, – rašė centro kairės dienraštis „Ta Nea“.
Partijos „Syriza“ dienraštis „Avgi“ rašė, kad kairiųjų vyriausybė suteiktų „viltį Europos liaudims ir košmarus jas engiantiems elitams“.
„Syriza“ atmetė perspėjimus, kad jos rinkimų programa gali sukrėsti rinkas, bet kelios valandos po to, kai pirmadienį buvo sušaukti nauji rinkimai, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė, kad sustabdo tolesnį finansinės pagalbos dalių išmokėjimą Graikijai kol bus suformuota nauja vyriausybė.