Nepaisant stipraus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingų kritimo per pastaruosius metus, ekspertai teigia, kad ši prezidentą Vladimirą Putiną remianti politinė jėga vėl laimės rinkimus ir turės daugumą parlamente.
„Kadangi Vieningoji Rusija, visuomenės nuomone, yra stipriausia politinė jėga, esanti valdžioje ir turinti resursų priimti sprendimus, jos reitingas yra aukščiausias ir ji tikriausiai laimės rinkimus“, - sakė Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio centro sociologas Denisas Volkovas.
2011 metų Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose už „Vieningąją Rusiją“ balsavo kiek daugiau nei 49 proc. rusų.
Šio centro rugpjūčio pabaigoje paskelbti visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad už ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą Vieningąją Rusiją balsuotų apie 31 proc. Rusijos gyventojų, maždaug 10 proc. palaikytų Genadijaus Ziuganovo Komunistų partiją, 9 proc. - Vladimiro Žirinovskio vadovaujamą Liberalų - demokratų partiją, o 5 proc. - socialistinę „Teisingos Rusijos“ partiją. Šios partijos pirmininkas yra Sergejus Mironovas.
Nors pastarosios trys partijos vadina save opozicinėmis, ekspertai sako, kad jų nuomonė neretai sutampa su valdančiųjų. Pagal apklausą, likusios Rusijos politinės jėgos rinkimuose surinks 1 proc. arba mažiau balsų.
„Šie rinkimai nepakeis Rusijos politikos. Ji pasikeis po prezidento rinkimų 2018 metais, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir juos laimės V. Putinas, - sakė D. Volkovas, kurio atstovaujamą organizaciją Rusijos valdžia neseniai pripažino užsienio agentu. - Prezidentui teks spręsti dabartines ekonomikos problemas, nes šiuo metu daroma labai daug, kad šių problemų sprendimas būtų nukeliamas po prezidento rinkimų“.
Rusiją pernai ištikus ekonominei krizei ir recesijai esant didžiausiai per 16 metų, šalyje pagilėjo socialinės problemos, tokios kaip pajamų nelygybė ar per mažos pensijos. Vienu metu nuvertėjant rubliui ir kylant vartojimo prekių kainoms, krito rusų pragyvenimo lygis.
Užsienio politikos kursas išliks
Ekspertai nesutaria dėl tikrųjų Rusijos ekonominių problemų priežasčių. Vieni analitikai teigia, kad krizę paskatino kritusios gamtinių išteklių, kurių pardavimai gyvybiškai svarbūs Rusijos ekonomikai, kainos.
Kiti stebėtojai sako, kad krizė Rusijoje kilo dėl Vakarų paskelbtų ekonominių sankcijų finansiniam, kariniam ir naftos sektoriams, kurios buvo įvestos dėl šalies vaidmens Ukrainos konflikte.
Krymo aneksija ir Rusijos parama prorusiškiems separatistams paskatino NATO priklausančias Baltijos šalis nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos. Pasak Lietuvos analitikų, agresyvi Rusijos užsienio politika nepasikeis ir po Valstybės Dūmos rinkimų.
„Rusijos politinė sistema šiandien yra labai stabili, Rusijos visuomenė taip pat stabili ta prasme, kad ji nėra linkusi ieškoti būdų situacijai užsienio politikoje pakeisti, o tai rodo, kad dabartinis Maskvos kursas, kuris mums, deja, nėra priimtinas, jis greičiausiai išliks“, - sakė Linas Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Visgi jis teigė, kad Lietuvos politikams svarbu stebėti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus.
„Mums svarbu pajausti tam tikras emocijas šalies viduje, nes žinome, kad šalis išgyvena ekonominę krizę, todėl svarbu stebėti, kaip į tai reaguoja visuomenė. Rinkimai, matyt, nebus geriausias indikatorius vertinant šį aspektą, bet tam tikrą žinią jie mums pasiųs“, - teigė politologas.
L. Kojala pridūrė, kad pasikeitusi rinkimų sistema sudaro palankesnes galimybes į parlamentą patekti atskiriems opozicijos atstovams.
Pamokų neišmoko opozicija
Artėjančiuose 450 vietų turinčios Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose pirmą kartą po pusę parlamentarų bus išrinkta daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose.
J. Levados centro sociologas D. Volkovas antrino L. Kojalai sakydamas, kad tai atvers galimybes parlamentaro mandato vienmandatėse apygardose siekti opozicijos politikams.
„Visgi greičiausiai jų bus nedaug, o daugiausiai žmonių, išrinktų vienmandatėse apygardose, vis tiek bus susiję su „Vieningąja Rusija“, - sakė D. Volkovas.
Rinkimus Rusijos opozicija ir vėl pasitinka susiskaldžiusi. 2015 metų balandį vienų Rusijos opozicijos lyderių Michailo Kasjanovo ir Aleksejaus Navalno vadovaujamos partijos RPR PARNAS ir Pažangos partija paskelbė apie dalyvavimą rinkimuose bendroje koalicijoje, tačiau vėliau išsiskyrė, o tai dar labiau stiprina valdančiųjų pozicijas.
Valdančiosioms Rusijos partijoms palanki ir rinkėjų apatija. Paskutinės J. Levados centro apklausos duomenimis, 43 proc. rusų visiškai nesidomėjo parlamento rinkimų kampanija, o ją aktyviai sekė 9 proc. respondentų. Rinkimuose dalyvaus arba greičiausiai dalyvaus 48 proc. gyventojų.
Analitikų teigimu, susidomėjimą rinkimais sumažino ir jų atkėlimas iš žiemos į ankstyvą rudenį, nes tai yra pats pasyviausias laikas, ypač miestų gyventojams, kurie valdžią vertina labiau neigiamai.
„Pati rinkimų kampanija nėra įdomi, yra trumpa ir jos metu įvyko nedaug“, - sakė D. Volkovas.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai kritikavo 2011 metais vykusius paskutinius Rusijos parlamento rinkimus. Jie teigė, kad galimybė dalyvauti šiuose rinkimuose buvo apsunkinta opozicinėms partijoms, o pati rinkimų kampanija buvo iškreipta „Vieningosios Rusijos“ naudai.
Pilietiniams aktyvistams tuomet pranešus apie masiškai klastojamus rezultatus, dešimtys tūkstančių rusų išėjo į gatves, protestuodami prieš neskaidrius rinkimus.
J. Levados centro apklausos duomenimis, protestuose asmeniškai nusiteikę dalyvauti yra apie 10 proc. gyventojų, tačiau tokias akcijas visiškai tikėtinomis laiko tik 18 proc. respondentų.
Ekspertai tikina, kad rinkimai Rusijoje greičiausiai sulauks pastabų iš ESBO ir šiemet, bet apskritai Rusijos valdžia stengsis šiuos rinkimus parodyti kaip įmanoma skaidresnius.
„Valdžiai reikalingas legitimumas ir šiandien Rusijoje yra priežasčių manyti, kad pergalė bus pasiekta bet kokiu atveju, nes Rusijos visuomenė yra pasyvi, o opozicija - fragmentuota“, - sakė politologas L.Kojala.
Rinkimai į Rusijos parlamentą vyks sekmadienį.