Antiimigraciniai Švedijos demokratai gavo 12,9 proc. balsų, užsitikrindami daugiau nei dvigubą rinkėjų paramą, ir tapo trečia didžiausia partija šalyje, kuri tradiciškai didžiuojasi savo palankumu užsieniečiams.
Rinkimų rezultatai atveria galimybes socialdemokratų lyderiui Stefanui Loefvenui suformuoti koalicinę vyriausybę su žaliaisiais ir buvusia komunistine Kairės partija.
„Esu pasirengęs pradėti tirti galimybes suformuoti naują Švedijos vyriausybę“, - 57 metų buvęs profesinių sąjungų veikėjas sakė Stokholme savo džiūgaujantiems šalininkams po to, kai buvo patvirtinta jo partijos pergalė.
Rezultatai, gauti suskaičiavus 99,9 proc. balsų, rodo, kad raudonųjų ir žaliųjų koalicija iš viso gavo 43,7 proc. balsų.
Antroje vietoje liko keturių partijų konservatorių ir liberalų Aljansas, kuriam vadovauja ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas, užsitikrinęs 39,3 proc. paramą.
„Mes to nepadarėme“
F.Reinfeldtas, pastaruosius aštuonerius metus vadovavęs vyriausybei, netrukus po vidurnakčio, kai buvo kone baigti skaičiuoti balsai, pripažino savo pralaimėjimą.
„Mes to nepadarėme“, - pareiškė 49 metų Nuosaikiųjų partijos lyderis savo šalininkams Stokholme ir pridūrė, kad pirmadienį jis įteiks atsistatydinimo prašymą.
„Švedijos žmonės nusisuko nuo mokesčių mažinimo ir privatizacijos kaip visų socialinių problemų sprendimo“, - pareiškė F.Loefvenas po to, kai buvo patvirtinta jo pergalė.
Kraštutiniai dešinieji dar prieš dešimtmetį buvo kone virtuali politinė jėga, o į parlamentą pateko tik per 2010 metų rinkimus, kai laimėjo 5,7 proc. balsų, užtikrinusių jiems 20 mandatų 349 vietų parlamente.
Sekmadienio rezultatas, dėl; kurio jų vietų skaičius Riksdage padidės iki 49 vietų, yra didžiulė pergalė jų dabitiškam lyderiui, 35 metų Jimmie Aakessonui.
Parlamento sprendimų lėmėjai?
„Mes dabar esame absoliutūs sprendimų lėmėjai“, - ambicingai pareiškė J.Aakessonas savo džiūgaujantiems rėmėjams Švedijos sostinėje.
„Jūs turite būti pajėgūs valdyti šią šalį ketverius metus, o tai bus nelengva, jei jie nebus pasirengę kalbėtis su mumis ar įsiklausyti į mus“, sakė J.Aakessonas, kurio pozicijų sustiprėjimas patvirtina visoje Europoje matomą populistinių dešiniojo sparno partijų populiarėjimo tendenciją.
Švedijos demokratų lyderis neturi beveik jokios patirties nacionalinėje politikoje, bet daugeliui šalies, kurioje gyvena beveik 10 mln. žmonių, rinkėjų patiko jo kaimynų vyruko įvaizdis.
J.Aakessonas vykdė ilgą kampaniją, kad jo partija nebebūtų laikoma kraštutine jėga, iš bendražygių gretų pašalindamas tuos narius, kurių ksenofobinės pastabos pelnė jai rasistinę reputaciją.
Vis dėlto S.Loefvenas nedelsdamas atšaldė Švedijos demokratų entuziazmą tapti „normalia“ partija.
„Net jeigu Švedijos demokratai dabar pasiekė geresnį rezultatą, su jais nebus vykdomas joks bendradarbiavimas, - sakė S.Loefvenas. – Mes užtikrinsime, kad jie neįgytų to sprendimų lėmėjos vaidmens.“
Iš posto besitraukiančiam F.Reinfeldtui daugelis priskiria nuopelnus dėl Švedijos laviravimo per pasaulinę finansų krizę, kuri kilo praėjusio dešimtmečio pabaigoje, kuris leido jai išlikti viena sveikiausių ekonomikų Europoje.
Kita vertus, jis buvo kritikuojamas dėl tradiciškai egalitarinėje šalyje didėjančio atotrūkio pajamų srityje, tačiau svarbiausia, kaip sako stebėtojai, yra tai, kad švedai paprasčiausiai pasiilgo naujų veidų valdžioje.
„Vyriausybė iš dalies keisis, nes tai – normalus mūsų demokratijos funkcionavimas, kad po aštuonerių metų ji atsibosta žmonėms“, – sakė Upsalos universiteto politinės ekonomijos profesorius Larsas Magnussonas.