Po to, kai dėl tarpusavio nesutarimų kanclerio Olafo Scholzo trišalė koalicija subyrėjo anksčiau laiko, vasario 23 d. numatyti rinkimai nustatys didžiausios Europos ekonomikos kryptį ir lems, ar Europos Sąjungos integracija nestabilioje geopolitinėje aplinkoje įstrigs, ar bus pasiekta pažangos.
Šiuo metu apklausos rodo, kad į valdžią grįš Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos gimininga Bavarijos Krikščionių socialinės sąjungos partija (CSU), – nors artėjant balsavimui daug kas gali pasikeisti. Friedricho Merzo vadovaujamo konservatyvaus bloko kelią į valdžią apsunkins susiskaldžiusi aplinka: dėl vietų Bundestage varžosi septynios partijos.
Žaliųjų partijos vicekancleris Robertas Habeckas yra populiaresnis už O. Scholzą ir dar gali tapti centro kairiųjų rinkėjų favoritu. Pagrindinė kliūtis yra kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri savo pirmąja kandidate į kanclerius iškėlė vieną iš lyderių Alice Weidel, – nors visos kitos partijos atmetė galimybę bendradarbiauti su šia prieš imigrantus nusistačiusia partija.
