Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose savaitgalį įvykusius rinkimus smerkė kaip parodiją, bet Rusija tvirtino, kad tai yra žingsnis į priekį šiems regionams siekiant nepriklausomybės.
Pasak analitikų, balsavimai sudarys sąlygas Maskvai separatistinių regionų lyderius skelbti demokratiškai išrinktais atstovais būsimose derybose su Kijevu, nors nedaug kas tikisi, kad merdintis Ukrainos taikos procesas greitu laiku bus atgaivintas.
Ginkluoti sargybiniai kamufliažiniais drabužiais buvo dislokuoti rūpintis tvarka per sekmadienio balsavimą Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias separatistai kontroliuoja po atsiskyrimo nuo Ukrainos provakarietiškos vyriausybės 2014 metais.
Pareigūnai griebėsi visų būdų rinkėjų aktyvumui skatinti: įrengė maisto prekystalius netoli rinkimų apylinkių, siūlė loterijos bilietus balsavusiems gyventojams.
Donecko „liaudies respublikos“ vadovo pareigas einantis 37 metų Denisas Pušilinas, buvęs derybininkas derybose su Kijevu, gavo 61 proc. balsų, suskaičiavusi beveik visus balsalapius paskelbė vietos rinkimų komisija.
Regionui jis vadovauja nuo rugpjūčio, kai per sprogdinimą vienoje Donecko kavinių žuvo separatistų „prezidentas“ Aleksandras Zacharčenka.
Luhansko „liaudies respublikos“ vadovo pareigas einantis 48 metų Leonidas Pasečnikas, kuris anksčiau vadovavo Ukrainos saugumo tarnybai regione, gavo 68 proc. balsų.
Kijevo centrinė rinkimų komisija nurodė „kategoriškai atmetanti bet kokią teisinę šių nelegalių ir manipuliacinių rikimų reikšmę“.
Taikos derybų aklavietė
Aleksejus Makarkinas iš Maskvoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Center for Political Technologies“ sakė, kad šiais rinkimais siekta įtvirtinti regionų separatistų vyriausybių valdžią.
„Be šių rinkimų jie turėtų mažiau legitimumo už savo pirmtakus“, – sakė jis.
Daugelis analitikų mano, kad Kremlius labiau kontroliuoja D. Pušiliną nei jo pirmtaką ir kad šiais rinkimais Maskva siekia dar labiau sustiprinti savo įtaką maždaug 3 proc. Ukrainos teritorijos, kur gyvena apie 3,7 mln. žmonių.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino šiuos rinkimus neteisėtais. Tai jie sakė po sekmadienio susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimą, kur dalyvavo ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
„Šie vadinamieji rinkimai kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui“, – sakoma E. Macrono ir A. Merkel pareiškime.
Vašingtonas ir Briuselis prašė Rusijos neleisti įvykti šiems rinkimams ir teigė, kad jie dar labiau trukdys pastangoms užbaigti konfliktą, per ketverius metus nusinešusį daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.
2014 metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Kijevas tai laiko bausme už posūkį Vakarų link.
Nors intensyvios kovos jau baigėsi, konfliktas reguliariai pareikalauja karių ir civilių gyvybių. Kijevas šeštadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis žuvo keturi ukrainiečių kariai.
Taikos derybos atsidūrė aklavietėje, o Vakarų remiami 2015 metų susitarimai iš esmės yra žlugę.
Maskva, kuri neigia kaltinimus karių ir ginklų siuntimu į Rytų Ukrainą, tvirtino, jog rinkimai buvo būtini siekiant užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po Donecko separatistų lyderio A. Zacharčenkos nužudymo.
Maskva dėl šio nužudymo kaltino Ukrainą, o Kijevas tai aiškino vidaus nesutarimais tarp separatistų.
Pareigūnai paskelbė, kad Donecke balsavo daugiau kaip 80 proc. visų rinkėjų, o Luhanske – 77 procentai.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento rinkimai vyks kitais metais. Aiškaus favorito kol kas nėra.
„Rusija stebės 2019 metų rinkimų Ukrainoje rezultatus. Ji norės, kad būsimasis prezidentas pradėtų derybas su Pušilinu ir Pasečniku“, – sakė A. Makarkinas.