Du vakarus truksianti šventė vėlyvą sekmadienį prasidėjo Rio de Žaneiro sambodrome, kur, tvyrant karščiui, laukė 72 tūkst. žiūrovų. Dar keli tūkstančiai žmonių lakstė pardavinėdami gėrimus ir vilkdamiesi kostiumus, o kai kuriems beliko džiaugtis šventiška atmosfera gatvėse, nes jie negalėjo gauti bilietų į renginį.
Parade dalyvauja 13 geriausių sambos mokyklų; kiekviena šio talentų konkurso detalė vertinama itin rimtai, lygiai kaip ir kita didžiulė Rio de Žaneiro meilė – futbolas.
Kiekvienos mokyklos, turinčios po maždaug 3 tūkst. įmantriais kostiumais pasipuošusių šokėjų, dainininkų ir būgnininkų, pasirodymas specialiai šiai šventei pastatytame stadione trunka apie valandą.
Pernai konkursas baigėsi „Mocidade“ ir „Portela“ mokyklų lygiosiomis.
Šventės organizatoriai tvirtina, kad Rio de Žaneiro karnavalo paradai bus puikiausias šou pasaulyje.
Kvapą gniaužiančios įspūdingos platformos, būgnų tratėjimas ir įkaitę pusnuogių šokėjų – tiek moterų, tiek vyrų – pasirodymai nepalieka žiūrovų abejingų.
Vis dėlto šių metų linksmybes kartina visuotinis pasipiktinimas situacija šalyje. Net trys populiarios sambos mokyklos rengiasi per savo pasirodymus atvirai kritikuoti Braziliją apėmusią politinę ir korupcijos krizę, nesitraukiančią iš didžiausios Lotynų Amerikos šalies jau ketverius metus.
Krizės karnavalas
Rio de Žaneirą krečia itin didelės finansinės bėdos, o daugybėje rajonų siautėja nevaldomas nusikalstamumas. Praėjusią savaitę per susišaudymus žuvo du vaikai, o sekmadienį buvo nušautas vienas policininkas. Šiemet jau nužudyti 16 policijos pareigūnų.
Taigi, nors karnavalą saugo 17 tūkst. pareigūnų, į kai kuriuos rajonus, tokius kaip miesto favelos (lūšnynai) Rosinja ar Sidadi di Deušas, kojos nekelia nei policija, nei turistai. Šių rajonų gyventojai yra priversti kentėti narkotikų gaujų ir saugumo pajėgų susišaudymus ir patys jų saugotis.
Be to, Rio de Žaneiro meras evangelikas Marcelo Crivella šiemet apkarpė finansavimą miesto sambos mokykloms, kurios visus metus ruošiasi pasirodymui legendiniame karnavale – iš jų atimta apie 1,5 mln. dolerių (1,2 mln. eurų).
Jis yra įtakingos brazilų penkiasdešimtininkų Visuotinės Dievo Karalystės Bažnyčios, kurią įkūrė jo dėdė milijardierius, vyskupas emeritas; mero pareigas M. Crivella perėmė 2017 metų pradžioje.
M. Crivella penktadienį turėjo įteikti miesto raktą karnavalo karaliui Momo, tačiau užuot padaręs tai pats, kaip ankstesni merai, šią užduotį jis perleido vienai žinomai Rio de Žaneiro šeimai, o pats per šią tradicinę ceremoniją pasitraukė į šalį.
Nors meras tiesiai to nepasakė, manoma, kad jis nepalankiai vertina per karnavalą demonstruojamus apnuogintus kūnus ir vartojamą alkoholį. Dėl to šventiniuose renginiuose dalyvauti jis nežada.
Prezidentas Drakula
Galbūt M. Crivellos sprendimas laikytis nuo parado atokiau buvo visai išmintingas.
Populiari sambos mokykla „Mangueira“ paskelbė, kad jos platforma bus užpakalio formos, o ant jos bus užrašytas religingojo mero vardas.
Brazilijos prezidentas Michelis Temeras, kuris, kaip rodo visuomenės apklausos, yra nepopuliariausias šalies vadovas istorijoje, taip pat lengvai neišsisuks: sambos mokykla „Paraiso do Tuiuti“ rengiasi jį pavaizduoti kaip Drakulą.
„Esu vampyras, turintis pavaizduoti respublikos prezidentą“, – sėdėdamas grimo kėdėje sakė 39 metų istorijos mokytojas Leo Moraisas.
L. Moraisas veidas jau buvo baltai nugrimuotas, o vėliau jis užsidės didžiulius juodus sparnus. Pasak vyro, šis karnavalas yra galimybė prabilti skurdžiai gyvenantiems Brazilijos žmonėms.
„Sambos mokyklos atlieka socialinį vaidmenį, – sakė jis. – Jos kalba už paprastus žmones.“
„Paraiso do Tuiuti“ pasirodyme taip pat dalyvaus gausybė žmonių, apsirengusių geltonų guminių ančiukų kostiumais. Guminis ančiukas tapo masinių demonstracijų prieš korupciją ir vyriausybę simboliu; tie 2016-aisiais vykę protestai padėjo nuversti tuometinę prezidentę Dilmą Rousseff.
Tuo tarpu sambos mokyklos „Beija-Flor“ šokėjai persirengs už grotų atsidūrusiais brazilų politikais ir verslininkais.
Tai yra aiški užuomina į tyrimą dėl didelio masto valstybės lėšų grobstymo. Šis tyrimas, pramintas operacija „Plovykla“ (Lava Jato), įtraukė valstybinę naftos įmonę „Petrobras“, statybų įmones ir keletą politinių partijų.