Pirmasis ženklas – spalio 7 dieną Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė, kad didelis naujo dujotiekio projektas su Turkija, vadinamas „Turkish Stream“ („Turkijos srautas“), bus atidėtas.
„Atsižvelgiant į tai, kad nėra tarpvyriausybinio susitarimo, terminas bus atidėtas“, – pareiškė „Gazprom“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Medvedevas Maskvoje susirinkusiems žurnalistams, kalbėdamas apie pirmojo iš keturių vamzdynų statybos terminus kitais metais.
Maskva įsiutino Ankarą pradėjusi antskrydžius prieš islamistų grupuotes Sirijoje, taip pat ir nuosaikias pajėgas, kurias remia Ankara, bei du kartus pažeidusi Turkijos oro erdvę.
Turkija, Saudo Arabija, Kataras, Jordanija ir daugelis kitų valstybių ne kartą ragino Maskvą sustabdyti bombardavimo kampaniją, kuri prasidėjo rugsėjo 30 dieną.
Jos pagrindiniais taikiniais tapo Sirijos pasaulietinės ir nuosaikios islamistų pajėgos, nors Kremlius primygtinai tvirtina bombarduojantis vien tik „Islamo valstybės“ kovotojus.
Analitikai teigia, kad šis pyktis labai jaučiamas arabų valstybių sostinėse, kadangi šios šalys jau seniai reikalauja, kad Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas atsistatydintų ir tai taptų pirmu žingsniu užbaigiant daugiau nei ketverius metus trunkantį pilietinį karą.
„Arabų vyriausybės beveik vienbalsiai pasisako prieš [Rusijos] bombardavimo kampaniją, – sako istorijos profesorius Paulas du Quenoy iš Amerikos universiteto Beirute, šiuo metu bendradarbiaujantis su Slavų ir Eurazijos tyrimų centru Japonijos Hokaido universitete. – Dauguma Rusijos taikinių, įskaitant [pasaulietinę] Laisvąją Sirijos armiją bei daugumą islamistinių opozicijos grupuočių, yra musulmonai sunitai, o daugumoje arabų valstybių sunitai sudaro gyventojų daugumą“.
Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos šalys, kartu su Turkija, nukreipė milijonus dolerių opozicinėms sunitų islamistų grupėms, siekiančioms nuversti B. al-Assado režimą, kuris daugiausiai įsitvirtinęs Sirijos alavitų bendruomenėje. Ši religinė sekta yra Islamo šiitų atšaka.
Prieš Rusijos kampaniją nukreipta arabų viešoji nuomonė vis labiau stiprėja. Dešimtys Saudo Arabijos dvasininkų spalio 5 dieną paragino arabų ir musulmonų šalis „suteikti visą moralinę, materialinę, politinę ir karinę“ paramą džihadui, šventajam karui, prieš Sirijos vyriausybę ir jos pagrindinius sąjungininkus, Rusiją ir oficialiai šiitų Iraną.
Pakrikę santykiai
Maskvos pozicijos sukeltas pyktis gali virsti diplomatiniais ir ekonominiais Rusijos praradimais, nors ji daug investavo į savo ryšius su arabų valstybėmis.
Vienas Maskvos tikslų puoselėjant šiuos santykius – skatinti arabų investicijas Rusijoje – šiandien Maskvai ypač svarbus, nes Rusijos ekonomika kenčia nuo žemų naftos kainų ir Vakarų sankcijų dėl Ukrainos.
„Šie ryšiai dabar gali labai pakrikti dėl Rusijos intervencijos Sirijoje“, – įsitikinęs P. du Quenoy.
Tuo pačiu metu Maskva turi didelių finansinių interesų sunitiškame arabų pasaulyje, kadangi, jos manymu, šios šalys – ypač Egiptas, Jordanija ir Turkija – yra pelninga rinka Rusijos branduolinės energijos technologijai eksportuoti.
Iki šiol Maskvai kritikos nepažėrė vos viena arabų sostinė – Kairas.
„Mes manome, kad [Rusijos intervencija] turės įtakos kovojant su terorizmu Sirijoje ir padės jį likviduoti“, – spalio 4 dieną pareiškė Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shukri.
Vašingtone įsikūrusio „Demokratijų gynybos fondo“ regioninis analitikas Borisas Zilbermanas teigia, kad Kairas laikosi nuomonės, kad bendradarbiavimas su Rusija yra svarbesnis už B. al-Assado nuvertimą.
„Tai neseniai Rusijos [su Egiptu] pasirašytų bendradarbiavimo, ginklų prekybos sutarčių ir potencialaus susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės branduolinės energetikos srityje dividendai“, – B. Zilbermanas.
Diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai tarp Maskvos ir Kairo klesti nuo tada, kai JAV ir Egipto santykiai laikinai atvėso dėl buvusio prezidento Mohammad Morsi karinio nuvertimo 2013 metais.
Jeigu pykčio banga kyla daugumoje arabų valstybių, ji greičiausiai dar galingesnė Turkijoje – kitoje su Maskva pastaraisiais metais suartėjusioje šalyje.
Ankarą, kuri pati vykdė antskrydžius prieš „Islamo valstybę“, taip prisidėdama prie JAV vadovaujamos koalicijos vykdomo minėtos teroristinės grupuotės bombardavimo Sirijoje ir Irake, įsiutino nuo spalio 3 dienos besikartojantys jos oro erdvės pažeidimai palei Sirijos sieną.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas spalio 6 dieną pareiškė, kad jo šalis „negali pakęsti“ šių invazijų ir kad „jeigu Rusija praras tokią draugę kaip Turkija, su kuria bendradarbiavo daugeliu klausimų, ji praras daug ir ji turi tai žinoti“.
Spalio 7 dieną Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pasakė, kad Turkija „nedarys jokių nuolaidų, susijusių su mūsų sienų saugumu ir oro erdvės saugumu“.
Ekonominiai ryšiai
Aaronas Steinas iš Vašingtone įsikūrusios „Atlanto tarybos“ teigia, kad Ankara yra įtūžusi, nes ji Rusijos invaziją vertina kaip įspėjimą Turkijai neprieštarauti dėl jos veiksmų Sirijoje.
„Turkijos istorinis priešininkas [Rusija] sąmoningai pažeidžia Turkijos oro erdvę, akivaizdžiai siųsdamas Turkijai žinutę, – teigia A. Steinas. – Tai, kas vyksta, konkrečiai antskrydžiai šiaurinėje šalies dalyje, yra nusitaikymas į Turkijos stipriai remiamų sukilėlių fronto linijas. Jų pergalės pastaraisiais mėnesiais, atrodo, paskatino Siriją ieškoti pagalbos pas dar tolimesnius globėjus, tokius kaip Rusija ir Iranas“.
A. Steinas teigia, kad gilėjantis Sirijos konfliktas gali apsunkinti Ankaros ir Maskvos mėginimus ateityje puoselėti artimesnius politinius ryšius, nepaisant šiltų santykių tarp R. T. Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Vis dėlto analitikas prognozuoja, kad nei viena pusė neskubės silpninti ekonominių ryšių.
Turkija yra pagrindinė rinka Rusijos dujų eksportui Juodosios jūros dugnu einančiais vamzdynais, ir pagrindinė tranzito valstybė Rusijos planuose vieną dieną tiekti dujas Pietų Europai. Tuo pat metu Rusijos turistai sudaro didelę dalį Turkijos turizmo industrijoje.
Planuotas „Turkish Stream“ dujotiekio projektas būtų didelė nauja bendradarbiavimo sritis. Abi pusės iš esmės dėl projekto sutarė, tačiau dar turi pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą.
„Kokiam laikui tai atidedama, priklauso nuo to, kada bus pasirašyti susitarimai. Jeigu terminas nustumiamas metams, tragedijos nebus“, – spalio 7 dieną teigė „Gazprom“ atstovas A. Medvedevas. Jis tvirtino, kad politinė įtampa su tuo nesusijusi.
„Turkish Stream“ būtų nutiestas nuo Rusijos iki Europos Sąjungos ribos palei Turkijos ir Graikijos sieną.
Maskva tikisi vieną dieną palei Turkijos ir Graikijos sieną tiekti dujas Pietų Europai, nepaisant to, kad Briuselis blokavo Maskvos anksčiau planuotą trasą „South Stream“ („Pietų srautas“).
Šis dujotiekis buvo užblokuotas pernai metais dėl Europos Sąjungos kaltinimų, kad Rusijos valstybinė dujų kompanija „Gazprom“ Europos rinkoje užsiima monopoline veikla.