Premjero Sorino Grindeanu vadovaujama socialdemokratų vyriausybė trečiadienį paskelbė du nepaprastuosius įsakus, kuriais nurodoma išlaisvinti kalinius, už nesmurtinius nusikaltimus nuteistus iki penkerių metų kalėjimo bausmėmis.
Jei šie dekretai bus priimti, į laisvę bus paleista apie 2 500 žmonių, įskaitant kelis pareigūnus ir taikos teisėjus, už grotų atsidūrusius dėl korupcijos.
S. Grindeanu nepaprastaisiais įsakais nori įgyvendinti šias priemones aplenkdamas ir be prezidento pritarimo.
„Keli politikos pareigūnai, turintys teisinių problemų, nori pakeisti įstatymą ir susilpninti teisinę valstybę“, – sakė K. Iohannisas, stovėdamas tarp kitų protestuotojų.
„Pakeisti įstatymą taip, kad būtų panaikintos dešimčių, netgi šimtų, politikų bylos, yra nepriimtina“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu šalies teisingumo ministras minėtus pasiūlymus gynė, nes, pasak jo, tokiu būdu būtų galima atlaisvinti vietos perpildytuose kalėjimuose.
K. Iohannisas, Rumunijos prezidentu išrinktas 2014 metų lapkritį, per savo kampaniją pabrėždavo būtinybę kovoti su korupcija.
Po savo pergalės rinkimuose jis sakė norįs pasiekti, kad iki jo kadencijos pabaigos 2019-aisiais Rumunijoje nebeliktų kyšininkavimo.
Trečiadienį K. Iohannisas dalyvavo susitikime su vyriausybės atstovais tikėdamasis pasiekti, kad minėti dekretai nebūtų priimti.
Protestuotojai susirinko šalia Bukarešto centre esančios Universiteto aikštės, o vėliau, skanduodami „Atsistatydinkit“ ir „Demokratija, o ne amnestija“, nužygiavo vyriausybės pastato link.
„Kodėl jie nori priimti tuos įstatymus dabar, jei ne tam, kad apsaugotų politikus nuo tyrimų - arba tuos, kurie jau yra nuteisti?“ – naujienų agentūrai AFP sakė viena protestuotojų, 74 metų Liana Dumitrescu. „Jie turi būti sustabdyti“, – pridūrė ji.
Vakariniame Klužo mieste protestuoti prieš vyriausybės norą „amnestuoti korumpuotus politikus“ susirinko per 5 000 žmonių.
Apie 3 000 protestuotojų taip pat užplūdo Brašovo, Timišoaros ir Jasų gatves.
L. Dumitrescu prisiminė socialdemokratų lyderiui Liviu Dragnea iškeltą bylą, kai jam buvo skirta dvejų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė už balsų klastojimą. Šiuo metu jis teisiamas už įgaliojimų viršijimą.
Vyriausybės norimas priimti priemones smarkiai kritikuoja daugybė organizacijų ir kai kurie Rumunijos pareigūnai bei institucijos, įskaitant generalinį prokurorą Augustiną Lazarą, kovos su korupcija direktorato vadovę Laurą Codrutą Kovesi ir Aukštojo teismo pirmininkę Cristiną Tarcea.
Atidžiai teisines Rumunijos reformas stebinčios Europos Komisijos 2015-ųjų metinėje ataskaitoje ši šalis buvo perspėjama nepriimti jokių pasiūlymų, kuriais būtų siekiama „amnestuoti asmenis, nuteistus dėl kaltinimų korupcija“.