Precedento neturintį sprendimą teismas priėmė prezidentui Klausui Iohannisui išslaptinus žvalgybos dokumentus, esą, įrodančius, jog su rinkimais susijusi Rusija: Maskva padėjo radikaliosios dešinės kandidatui Calinui Georgescu paveikti visuomenę tokiose platformose kaip „TikTok“ ir „Telegram“.
Pirmajame prezidento rinkimų rate lapkričio 24 d. daugiausiai balsų – 22,94 proc. – surinko kraštutinis dešinysis Kremliui palankus kandidatas C. Georgescu. Jis žadėjo pergalės atveju nutraukti pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.
Per antrąjį prezidento rinkimų ratą sekmadienį C. Georgescu turėjo varžytis su centristinės Europos Sąjungai palankios partijos USR lydere Elena Lasconi.
Tarp dviejų prezidento rinkimų ratų rumunai sekmadienį rinko įstatymų leidėjus, išrinktas susiskaldęs parlamentas, kraštutiniai dešinieji pasiekė didelių laimėjimų.
Dešinysis ekstremistas C. Georgescu buvo intensyviai reklamuojamas per ypač tarp jaunimo populiarią programėlę „TikTok“ – pasitelkiant koordinuotas paskyras, rekomendacijų algoritmus ir mokamą reklamą.
Apklausos prieš rinkimus rodė, kad C. Georgescu tesurinks vienaženklį procentą balsų. Apklausose aiškiu favoritu buvo laikomas premjeras Marcelas Ciolacu. Jo Socialdemokratų partija pastaruosius 30 metų dominavo Rumunijos politikoje. Tačiau jos valdymo metais būta ne vieno korupcijos skandalo.
Prezidentas Rumunijoje laikomas moraliniu autoritetu ir daro įtaką užsienio politikai. Be to, jam tenka svarbus vaidmuo formuojant naują vyriausybę.
Jungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį perspėjo dėl „rimtų neigiamų padarinių“, jei Rumunija nusigręš nuo Vakarų, kai anksčiau šią savaitę buvo patvirtinta kraštutinių dešiniųjų autsaiderio pergalė per pirmąjį šalies prezidento rinkimų ratą, atvėrusi kelią antrajam rinkimų ratui.
Netikėta kandidato Calino Georgescu, 62 metų antivakserio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerbėjo, pergalė Vakaruose sukėlė nuogąstavimus, kad tai gali būti šios NATO narės, besiribojančios su Ukraina, užsienio politikos pasikeitimo pranašas.
Nuo tada, kai 1989 m. Rumunijoje žlugo komunizmas, 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje dar nebuvo tokio kraštutinių dešiniųjų proveržio, jį lėmė didėjantis pyktis dėl sparčiai augančios infliacijos ir baimė dėl Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje.