Per valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) vadovybės posėdį aukšto rango nariams nubalsavus už nepasitikėjimą premjeru, M. Tudose pirmadienio vakarą įteikė atsistatydinimo raštą.
„Išeinu aukštai pakelta galva. Vyksiu susirinkti savo daiktų parlamente“, – po partijos posėdžio žurnalistams sakė 50-metis M. Tudose.
Šis žingsnis žymi naują sąmyšį Rumunijoje, vienoje neturtingiausių Europos Sąjungos valstybių, persekiojamoje korupcijos skandalų. Be to, vyriausybės vadovas traukiasi istorinio Japonijos premjero Shinzo Abe vizito išvakarėse.
M. Tudose atsistatydinimo raštą dar turės pasirašyti centro dešiniųjų pažiūrų prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas). Jam taip pat reikės patvirtinti naują PSD kandidatą į premjerus, kurį partija išrinks antradienį.
PSD pareigūnų teigimu, laikinai premjero pareigas eis plėtros ministras Paulas Stanescu.
Tai jau antras kartas per pastaruosius metus, kai socialdemokratai išreiškė nepasitikėjimą savo ministru pirmininku.
2017-ųjų birželį PSD netikėtai atšaukė savo paramą tuomečiam premjerui Sorinui Grindeanu, kilus nesantaikai tarp jo ir įtakingo partijos lyderio Liviu Dragnea.
Pats L. Dragnea negali būti premjeru dėl teistumo, susijusio su balsų falsifikavimu 2016 metais. Vyrauja nuomonė, kad būtent jis valdo premjerą kaip marionetę.
Iš pareigų pasitraukus S. Grindeanu, partija į jo vietą paskyrė buvusį ekonomikos ministrą M. Tudose, tačiau pastaraisiais mėnesiais smarkiai pašlijo ir jo santykiai su socialdemokratų vadu.
Neseniai per interviu vienai televizijai M. Tudose apkaltino L. Dragnea priimant svarbiausius sprendimus nesitarus su kitais įtakingais partijos nariais.
Praėjusią savaitę padėtis pasiekė kritinę ribą, kai M. Tudose pareikalavo, kad po šalį sukrėtusio pedofilijos skandalo, į kurį įsipainiojo ir policija, atsistatydintų šalies vidaus reikalų ministrė Carmen Dan, L. Dragneos sąjungininkė.
„Du blogi pasirinkimai“
Vis dėlto C. Dan ignoravo premjero raginimą ir tokiu būdu šį politiką pažemino.
„(Partijos) posėdyje padaryta išvada, kad toliau nebegalime taip tęsti, nes tarp partijos ir vyriausybės, o ir pačioje vyriausybėje, susiklostė konfliktinė situacija“, – pirmadienį pareiškė L. Dragnea.
Spalį K. Iohannis išreiškė abejonių dėl „PSD sugebėjimo valdyti“ šalį, atsižvelgus į netvirtas socialdemokratų vyriausybes.
Analitikai tvirtina, kad šis PSD scenarijus ir vėl kartojasi.
Konfliktas kilo „tarp Liviu Dragnea, kuris nori kontroliuoti vyriausybę, ir premjero (S. Grindeanu ar M. Tudose), kuris atsisako paklusti visiems jo įsakymams“, – sakė naujienų portalo HotNews.ro redaktorius Cristianas Pantazi.
Pirmadienį L. Dragnea žurnalistams tvirtino padaręs „du blogus pasirinkimus“ dėl premjerų, tačiau patikino, kad daugiau tos pačios „klaidos“ nebekartos.
M. Tudose atsistatydinimas yra jau trečia rimta krizė Socialdemokratų partijoje nuo jos grįžimo į valdžią 2016-ųjų gruodį. Tai nutiko prabėgus metams socialdemokratų vyriausybės žlugimo dėl visuomenės protestų, įsiplieskusių po 64 gyvybių pareikalavusio gaisro Bukarešto naktiniame klube. Kaip viena iš tos tragedijos priežasčių buvo minima valdininkų korupcija.
2017-ųjų vasarį socialdemokratams teko atsisakyti planų pakeisti kovos su korupcija įstatymus, nes jie išprovokavo šalyje didžiausius protestus nuo 1989 metų, kai buvo nuverstas ir galiausiai sušaudytas komunistinis diktatorius Nicolae Ceausescu.
Nepaisydama protestų, PSD praėjusį mėnesį priėmė tas prieštaringas reformas.
Kritikai sako, kad šie pokyčiai sumažins magistrato teisėjų nepriklausomybę ir apribos visuomenės pagarbą pelniusios kovos su korupcija agentūros DNA galias.
Europos Sąjunga nerimauja, kad tos reformos apsunkins pastangas įveikti korupciją, dėl kurios per pastarąjį dešimtmetį, nuo Rumunijos įstojimo į Bendriją, neretai priekaištaudavo Briuselis. Susirūpinimą dėl naujų rumunų įstatymų išreiškė ir Vašingtonas.
Pastarosiomis savaitėmis į Rumunijos gatves vėl išėjo minios žmonių, nepatenkintų priimtais įstatymais. Tarp protestuotojų yra ir nemažai magistrato teisėjų bei teisės studentų.