Rinkėjų apklausų rezultatai iš pradžių rodė, kad centro kairiųjų ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu užtikrintai pirmauja, o centro dešiniųjų kandidatas užima antrąją vietą, ir tai leido manyti, kad kraštutiniai dešinieji nė nepateks į kitą mėnesį vyksiantį antrąjį rinkimų turą.
Tačiau suskaičiavus 98,66 proc. biuletenių, prorusiškas C. Georgescu pirmavo su 22,59 proc. balsų, o M. Ciolacu liko antras su 19,55 proc. balsų kovoje, kurioje turi paaiškėti, kas perims iš esmės formalias prezidento pareigas iš Klauso Iohanniso.
Kitas nacionalistų kandidatas George’as Simionas šiuo metu užima ketvirtą vietą, taigi kraštutiniai dešinieji gali surinkti apie trečdalį rinkėjų balsų.
Kad ir kokie būtų rezultatai, „kraštutiniai dešinieji yra didžiausi šių rinkimų nugalėtojai“, AFP sakė politologas Cristianas Pirvulescu.
Toks rezultatas būtų politinis žemės drebėjimas 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje, NATO narėje, kuri iki šiol priešinosi nacionalistinei politikai ir tuo skyrėsi nuo Vengrijos bei Slovakijos.
Jei pirmajame ture nebus išrinktas absoliutus nugalėtojas (surinkęs daugiau nei 50 proc. balsų), du geriausiai pasirodę kandidatai dalyvaus antrajame ture, kuris įvyks gruodžio 8 dieną.
Rumunijos provakarietiškas premjeras prezidento rinkimuose liko trečias
Rumunijos provakarietiškų pažiūrų ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu, kuriam buvo prognozuojama pergalė prezidento rinkimuose, pirmadienį pasitraukė iš varžybų, rodo beveik galutiniai rezultatai.
Po sekmadienį vykusių rinkimų, suskaičiavus 99 proc. balsų, M. Ciolacu užima trečiąją vietą, surinkęs 19,16 proc. balsų. Prorusiškas kandidatas Calinas Georgescu – pirmas su 22,94 proc. balsų, po jo seka centro dešiniųjų pažiūrų mažo miestelio merė Elena Lasconi.
Kremlius „nedaug ką žino“ apie prorusišką pretendentą į Rumunijos prezidento postą
Rusija pirmadienį pareiškė, kad mažai ką žino apie Maskvai palankų rumunų politiką, kuris pretenduoja tapti naujuoju ES šalies narės prezidentu.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu, kuris kritikavo NATO ir Bukarešto paramą Ukrainai, laimėjo sekmadienį vykusį pirmąjį Rumunijos prezidento rinkimų turą ir gruodžio pradžioje antrajame ture susikaus su mažai žinoma nedidelio Kampulungo miesto mere bei centro dešiniosios opozicinės partijos vadove Elena Lasconi.
„Negaliu pasakyti, kad esame gerai susipažinę su šio kandidato pasaulėžiūra, kiek tai liečia santykius su mūsų šalimi“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Kalbant apie dabartinę vadovybę, Rumunija nėra mums draugiška šalis, ir mes toliau stebėsime, kaip viskas klostysis“, – pridūrė jis.
C. Georgescu pastarosiomis dienomis sparčiai populiarėjo su plačiai nuskambėjusia „TikTok“ kampanija, raginančia nutraukti pagalbą Ukrainai. Jis taip pat skeptiškai atsiliepė apie Rumunijos narystę NATO.
Pergalė gruodžio 8 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture būtų politinis žemės drebėjimas 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje, NATO narėje, kuri iki šiol priešinosi nacionalistinei politikai ir tuo skyrėsi nuo Vengrijos bei Slovakijos.