Levados centro atliktame sociologiniame tyrime dalyvavę Rusijos gyventojai įvardijo pagrindinius V. Putino pasiekimus jo valdymo metais.
Vesti.ru skelbia, kad respondentai, kuriems buvo suteikta galimybė pasirinkit kelis atsakymų variantus, į pirmąją vietą iškėlė Rusijos „tarptautinių pozicijų sustiprinimą“ (30 procentų).
Palyginimui, 2008 metais taip manė 26 procentai apklaustųjų, o 2004 metais – tik 19 procentų.
Antroje vietoje – „tvarkos įvedimas šalyje ir ramios politinės situacijos palaikymas“. Taip mano 29 procentai apklaustųjų.
Beveik tiek pat (28 procentai) Rusijos gyventojų pagrindiniu V. Putino nuopelnu laiko „karinio pasirengimo padidinimą ir Ginkluotųjų pajėgų reformavimą“.
Maždaug kas ketvirtas apklausos dalyvis (26 procentai) paminėjo „optimizmo ir greito situacijos šalyje pagerėjimo vilčių išaugimą“. 25 procentai respondentų mano, kad valdant V. Putinui išaugo gyvenimo lygis, padidėjo darbo užmokestis ir pensijos.
Apie „Čečėnijos problemos“ sprendimą užsiminė 23 procentai apklaustųjų, šalies ekonominį augimą – 22 procentai, bendradarbiavimą su kitomis NVS šalimis – 17 procentų, kovą su korupcija – 13 procentų, oligarchų sutramdymą ir jų įtakos apribojimą – 11 procentų respondentų.
Kas dešimtas tyrime dalyvavęs asmuo pagrindiniu V. Putino pasiekimu įvardijo prieinamos ekonominės ir politinės situacijos privačiam verslui plėstis sukūrimą, perduoda agentūra „Interfax“.
Taip pat V. Putino pasiekimų sąraše minimas „terorizmo grėsmės šalyje eliminavimas“, „kova su nusikalstamumu“, „Rusijos santykių su Vakarų šalimis pagerinimas“, „santykių tarp skirtingų tautybių žmonių Rusijoje pagerinimas“, „demokratinių ir politinių piliečių laisvių apsauga“, „moralės ir dorovės stiprinimas šalyje“.
Jokių V. Putino pasiekimų neįžvelgė 16 procentų apklausos dalyvių, nieko pasakyti negalėjo 15 procentų respondentų.
Sociologinis tyrimas buvo vykdomas rugpjūčio 22-25 dienomis 134 miestuose, 46 Rusijos Federacijos subjektuose. Tyrime dalyvavo 1600 žmonių.
Kaip rašo newsru.com, vertėtų pabrėžti, kad ekspertai senokai abejoja sociologinių tyrimų duomenų patikimumu ir pabrėžia, kad dėl Rusijos visuomenės uždarumo respondentai dažnai pateikia tiesiogiai arba netiesiogiai jiems primestus vertinimus.
Žurnalistė Javgenija Albac neseniai yra pareiškusi, kad sociologinės apklausos tiria ne visuomenės nuomonę, kurios iš tikrųjų šiuo metu net nėra, o atspindi, kaip žmonės suvokia tai, ką mato per pagrindinius televizijos kanalus.
Svarbu pastebėti, kad atlikus vieną iš organizacijos „Levada Centre“ apklausų, respondentai patys prisipažino, kad ne visada yra pasirengę atskleisti savo tikrąją nuomonę sociologams, nes baiminasi dėl galimų valdžios represijų.