Rusijos Gynybos ministerija mano, kad NATO biudžetas neleis dislokuoti karių Rytų Europoje. Šaltiniai Rusijos gynyba užsiimančioje tarnyboje pareiškė, kad karinių pajėgų įvedimas reikalauja didelių finansinių išlaidų.
„Manome, kad aljanso biudžetas to nepajėgs“, - paaiškino ministerijos atstovas leidiniui „Kommersant“. Be to, jo manymu, šalys, kuriose NATO teoriškai galėtų dislokuoti savo karius, ribojasi su Rusijos Federacijos Vakarų karine apygarda – šiandien ji viena iš geriausiai techniškai aprūpintų tiek priešlėktuvinės gynybos sistemomis, tiek sausumos kariuomenės ginkluote.
Anksčiau Šiaurės Atlanto aljanso jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Philipas Breedlove'as pareiškė, kad dėl paaštrėjusios situacijos Ukrainoje NATO svarstys klausimą dėl pastovaus kariuomenės dalinių dislokavimo Rytų Europoje. Nors Ph. Breedlove'as mano, kad tiesioginė karinio įsiveržimo į Ukrainą grėsmė atslūgo, Rusija ir toliau aktyviai rems Ukrainoje protestuojančius žmones.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šiomis dienomis pažymėjo, kad aljansas pasirengęs esant būtinybei imtis naujų priemonių, kad būtų užtikrinta kolektyvinė aljanso narių gynyba. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija iš aljanso partnerės virsta jo priešininke.
NATO Karinio komiteto pirmininko pavaduotojas Markas Schissleris pareiškė, kad nesutarimai dėl situacijos Ukrainoje neigiamai paveikė visas Rusijos ir NATO bendradarbiavimo kryptis, įskaitant krovinių gabenimą tarptautinėms pajėgoms Afganistane ir kovą su piratavimu palei rytines Afrikos pakrantes. Šiaurės Atlanto aljansas mano, kad „Rusija elgiasi ne kaip partnerė“, pažymėjo M. Schissleris ir priminė, jog Rusijos Federacijos ir NATO partnerystė sustabdyta.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow pareiškė, kad Rusijos valdžios politika verčia aljansą į Rusiją žvelgti ne kaip į partnerę, o kaip į priešininkę. Jis leidiniui „Kommesrant“ taip pat papasakojo, kad aljansas ėmėsi keleto priemonių „dėl nestabilumo, kurią Rusija sukūrė prie NATO sienų, aneksuodama Krymą ir kurstydama neramumus Rytų Ukrainoje“.
Tos priemonės, tai oro erdvės patruliavimo Baltijos šalyse sustiprinimas, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvės stebėjimas AWAC sistema aprūpintų lėktuvų pagalba, bei papildomų ginkluotų pajėgų siuntimas į kelis regionus, tarp jų ir Juodąją jūrą.
Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Žigarevas, atstovaujantis Rusijos liberalų demokratų partijai, sutiko leidiniui pakomentuoti aljanso atstovo teiginius.
Jis pažymėjo, jog reaguodama į NATO veiksmus Rusija gali dislokuoti raketinius kompleksus „Topol-M“ Kaliningrado srityje bei sugrąžinti kovinius geležinkelių raketų kompleksus. S. Žigarevas pažymėjo, kad aljanso politika skatina „abipusį nepasitikėjimą ir nenorą suprasti vienas kitą“.
„Dabar negali būti net kalbos apie kokį nors bendradarbiavimą su NATO“, - pareiškė Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas S. Žigarevas.