Rusija bando įtikinti, kad šis XXI a. antrajame dešimtmetyje pradėtas gaminti tankas – viena technologiškai pažangiausių kovinių mašinų pasaulyje. Jis skirtas pasipriešinti šiuolaikinėms kariuomenėms, rašo BBC Rusijos tarnyba.
Informaciją, kad naujasis rusiškas tankas atsidūrė Sirijoje, pateikė pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas, dalyvaudamas laidoje valstybinėje televizijoje „Rossija 1“.
„Šie bandymai skirti išnagrinėti visus niuansus, galimus esant kovinėms sąlygoms, o Sirijoje, kaip suprantate, sąlygos yra būtent tokios. Turėdami šiuos duomenis, galėsime tinkamai parengti galutinę tankų, kurie bus dislokuojami Sirijoje, versiją“, – pareiškė D. Manturovas.
Sirija, kur iki šiol tebesitęsia kariniai veiksmai, tapo savotišku poligonu rusiškiems ginklams bandyti, įskaitant ir naujausią bei pažangiausią kūrinį. Tokio pobūdžio bandymai leidžia nustatyti technikos silpnąsias puses.
Be to, ginkluotės naudojimas kovinėmis sąlygomis daro ją patrauklesne preke tarptautinėje rinkoje.
Kas tai per tankas?
Projekto „Armata“ tankas T-14, pirmą kartą pristatytas 2015 m. Maskvoje surengto parado metu, Rusijos valdžiai tapo vienu iš šalies karinės galios ir karinio pramoninio komplekso galimybių simbolių.
Iš pradžių buvo planuojama pagaminti beveik 2 tūkst. tokių mašinų. Serijinė gamyba turėjo prasidėti 2018 m., kaip žadėjo tuometinis „Uralvagonzavod“ generalinis direktorius Olegas Sijenko.
Vis dėlto 2018-aisiais vicepremjeras Jurijus Borisovas, kuruojantis karinio pramoninio komplekso veiklą vyriausybėje, pareiškė, kad minėtieji tankai – pernelyg brangiai kainuoja. Visgi jo teigimu, pirmoji partija, kurią sudarė „daugiau nei 100 tankų“, tais pačiais metais papildė šalies ginkluotąsias pajėgas.
Tanko T-14, surinkto naudojant platformą „Armata“, pagrindinis skirtumas yra tas, kad jo įgula sėdi itin tvirtoje šarvuotoje kapsulėje, įrengtoje tanko koviniame skyriuje. T-14 bokštelyje žmonių nebūna, jis valdomas nuotoliniu būdu.
Šis inžinerinis sprendimas padeda pagerinti įgulos narių darbą ir teoriškai padidina jų išgyvenamumą mūšyje. Remiantis specialistų vertinimais, tankų T-80, T-90 ir T-72 ekipažas sėdi praktiškai apsuptas šovinių ir sviedinių. Tanko viduje kilus gaisrui, šaudmenys gali sprogti. T-14 įgula sėdi atskirai, todėl jiems toks pavojus negresia.
Ar bandymai padės naujajam tankui?
Keletas karinių ekspertų iš karto suabejojo informacija, kad T-14 iš tikrųjų buvo išbandomas Sirijoje. Jie nurodė, jog pareiškimą apie Sirijoje atliktus tanko bandymus padarė ne Gynybos ministerijos atstovas, bet pramonės ir prekybos ministras, o tai neatitinka tradicijų.
Tarp skeptikų – žurnalo „Ginkluotės eksportas“ vyriausiasis redaktorius Andrejus Frolovas. Jis mano, kad tokie bandymai nesuteiktų gamintojams jokios naudingos informacijos.
„Nėra jokių tanko bandymų tikslų, tačiau galima dėl kokios nors kvailystės prarasti mašiną, pavyzdžiui, sprogus įprastam fugasui. Stiprinti pajėgų ten taip pat nereikia. Vienas ar penki tankai „Armata“ nieko nepakeis“, – sakė jis.
Beje, „Armata“ dalyvavimas Sirijos konflikte tikrai teigiamai neatsilieps šių tankų eksporto potencialui, įsitikinęs ekspertas. A. Frolovas laikosi nuomonės, jog įtikinamas T-14 pranašumų įrodymas būtų sėkmingas tanko naudojimas koviniuose veiksmuose prieš priešininką, turintį naujausios kartos tankų, kokių Sirijoje paprasčiausiai nėra.
Jei tankas išties buvo išbandytas, neturėdamas aiškaus tikslo ir verto priešininko jis atliko tik prezentacinę funkciją.
Ką dar bandė Sirijoje?
Sirijoje vykdomoje operacijoje šiuo metu dalyvauja Rusijos aviacijos grupė, dislokuota bazėje „Khmeimim“, ir karo policijos daliniai. Vadovaujantis įvairiais duomenimis, skirtingais laikotarpiais ten buvo nuo 48 iki 60 tūkst. kareivių. Šiame konflikte Rusija remia prezidento Basharo al Assado vyriausybę.
Abi kovojančios pusės taip pat turi sunkiosios šarvuotosios technikos, daugiavamzdžių raketų paleidimo sistemų, artilerijos bei tankų. B. al Assado vyriausybės priešininkai naudoja ir savo gamybos bepilotes skraidykles, bet ekspertai nelaiko šio konflikto moderniu.
Nepaisant to, Rusija į Siriją siunčia naujausias ginkluotės sistemas, kad jas išbandytų kovinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, 2018 m. vasario mėnesį į Siriją atskrido penktos kartos naikintuvas Su-57. Šio karinio lėktuvo kūrimo darbai vis dar nebaigti, nors praėjusiais metais Gynybos ministerija sumokėjo už pirmąją naikintuvų partiją.
Į operatyvinius-taktinius taikinius Rusija šaudė sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Operacijoje dalyvavo strateginė aviacija. Atsižvelgiant į karinių veiksmų Sirijoje metu surinktus duomenis, buvo patobulinti naujieji naikintuvai-bombonešiai Su-34 ir sraigtasparniai Mi-28H.
T-14: NATO žudikas, kurį pražudė taupymo programa
T-14 2015 metais atrodė kaip šis tas itin baugaus. Rusija, seniau slegiama skolų ir problemų, sukeltų Sovietų Sąjungos žlugimo, pagaliau ryžosi modernizuoti savo pagrindinį tanką. Žadėta iki 2025 metų parengti net kelis tūkstnčių šių naujų karo mašinų, tačiau programa netruko įklimpti į kaštų ir skolų liūną. Planuotas tikslas iš pradžių pavėlintas iki 2025, kol galiausiai jo išvis atsiakyta. Iki 2019 metų pagaminti buvo tik apie 100 vienetų. Naujausių duomenų apie tanko gamybą kol kas nėra, planuojama, kad pirmasis 100 tankų į Antrąją Tamanskovo motorizuotą pėstininkų diviziją bus įtraukti 2020 metais.
Kol Jungtinės Valstijos bandė pritaikyti savo „M1 Abrams“ veiksmams urbanistinėse vietovėse prieš kiek silpnesnius priešus Irake, Rusija kurpė planus tankui, galinčiam beatodairiškai naikinti kitus tankus.
Pritarusi naujausiems technologiniams sprendimams ir apsirūpinusi didžiausiu įmanomu pabūklu, Maskva oficialiai paskelbė apie planus grįžti prie konvencinio sausumos karo. Bėda ta, kad, kaip ir daugeliu kitų Rusijos gynybos projektų atveju, buvo tik garsiai lojama, bet nekandama. Rusija nusprendė verčiau atnaujinti savo turimus tankus T-80 ir T-90, kuriuos matėme ir mūšiuose Ukrainoje ir Sirijoje.
Itin daug išteklių pareikalavusio tanko debiutas taip pat neapsiėjo be kuriozų. Jau per per pirmąsias demonstracijas jis patyrė nesėkmę.
Buvo pranešama, kad 2015 metais per Pergalės parado generalinę repeticiją sugedo vienas iš joje dalyvavusių Rusijos naujos kartos tankų T-14 „Armata“.
Tankas sustojo priešais V. Lenino mauzoliejų, paskui prie jo privažiavo speciali technika su lynais, bet jo taip ir nenutempė. Kaip tuomet pranešta, tankas prastovėjo aikštėje per visą repeticiją.
Jai baigiantis diktorius paskelbė, kad tanko sustojimas buvo planuotas. Pasak jo, taip buvo pademonstruota, kaip evakuojama karinė technika. Kaip pasakoja liudininkai, dalyvavę parado repeticijoje, vienas iš tankų T-14 „Armata“ Raudonojoje aikštėje sustojo tiesiai priešais V. Lenino mauzoliejų. Karinė mašina ten prastovėjo kelias minutes, netrukus priimtas sprendimas iš jo evakuoti žmones, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė dienraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas Dmitrijus Smirnovas.
Prie sugedusio tanko priėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris taip pat dalyvavo parado repeticijoje. Tada ir buvo nuspręsta tanką patraukti, teigia žurnalistas. Gazeta.ru karinis šaltinis sakė, kad „Armata“ tankas iš tikrųjų sugedo. Iš Raudonosios aikštės tanką išgabenti pavyko tik vairuotojui-bandytojui iš „Uralvagonzavod“.
„Tankas sugedo. Kai tanką valdyti ėmėsi vairuotojas-bandytojas iš „Uralvagonzavod“, jis pagaliau užsivedė, tankas išriedėjo savarankiškai. Tokia situacija leidžia teigti, kad incidentas įvyko dėl žmogiškojo veiksnio“, – paaiškino šaltinis.