Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams leido suprasti palaikanti Vakarų poziciją, kad tokie rinkimai pažeistų 2015-aisiais pasirašytą taikos susitarimą.
Rusija, aršiai besivaidijanti su Ukraina ir Vakarais nuo tada, kai 2014-ųjų pradžioje aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, antradienį vykusiame JT Saugumo Tarybos susitikime dėl lapkričio 11-osios rinkimų Donecke ir Luhanske liko visiškai izoliuota.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pageidavo, kad Luhansko centrinės rinkimų komisijos vadovė Jelena Kravčenko pateiktų informaciją Saugumo Tarybai. Tačiau per procedūrinį balsavimą dėl galimybės jai pasisakyti, surengtą pustuzinio Vakarų valstybių iniciatyva, tam pritarė tik Rusija. Prieš pasisakė septynios šalys ir dar septynios per balsavimą susilaikė. J. Kravčenko būtų galėjusi kreiptis į Saugumo Tarybą, jei tam būtų pritarusios mažiausiai devynios narės.
Prieš susitikimą prie Saugumo Tarybos posėdžių salės buvo perskaitytas bendras Prancūzijos, Nyderlandų, Lenkijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Belgijos ir Vokietijos pareiškimas, kuriame smerkiami „lapkričio 11 dieną numatyti neteisėti „rinkimai“.
Anot pareiškimo, šie rinkimai „prieštarautų įsipareigojimams“ pagal 2015 metais Baltarusijos sostinėje pasirašytą susitarimą ir pažeistų Ukrainos įstatymus.
ES šalys paragino tarptautinę bendriją vieningai nepritarti rinkimams ir pažymėjo, kad jie „gali tik pakenkti pastangoms pasiekti taiką regione“. Jos paragino separatistus atsisakyti planų rengti šiuos rinkimus, o Rusiją – „pasitelkus savo didžiulę įtaką užkirsti kelią įvykti šiems vadinamiesiems rinkimams“.
JAV ambasadorės pavaduotojas Jonathanas Cohenas vėliau pareiškė, kad „Rusijos organizuojami tariami rinkimai“ pažeidžia Minsko susitarimus, kuriuose numatyta, kad rinkimai turi būti rengiami laikantis Ukrainos įstatymų ir juos turi prižiūrėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
J. Cohenas sakė, kad Rusija naudojasi rinkimais kaip priemone palaikyti vietos valdžią Donecke ir Luhanske, kuri, anot jo, „neatsiejama nuo Maskvos remiamų neteisėtų ginkluotų formuočių“.
2015-ųjų Minsko susitarimai padėjo sumažinti susirėmimų mastą, tačiau, kaip antradienį Saugumo Tarybai pažymėjo JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo, „derybose dėl kovų nutraukimo beveik nepasiekta pažangos“.
„Jau penktus metus vykstantis konfliktas Rytų Ukrainoje toliau išlieka rimta grėsme tarptautinei taikai ir saugumui“, – sakė ji.
Daugiau nei 10 tūkst. žmonių jau žuvo per susirėmimus tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų Donecke bei kaimyniniame Luhanske. Anot R. DiCarlo, per pastarąsias šešias savaites pastebimai padaugėjo paliaubų pažeidimų ir išaugo aukų skaičius.
R. DiCarlo sakė, kad Minsko susitarimai, kuriems pritarė Saugumo Taryba, yra vienintelis sutartas pamatas taikai Rytų Ukrainoje, dėl kurios turi būti susitarta derybų keliu. Ji įspėjo, kad bet kokios su rinkimais susijusios priemonės, „peržengiančios Ukrainos konstitucijos ir teisinės sistemos ribas, būtų nesuderinamos su Minsko susitarimais“.
Rusijos ambasadorius savo ruožtu tvirtino, kad rinkimai „visiškai nesusiję su Minsko paketu“, nes tai yra vietos rinkimai. Jų reikia užpildyti „valdžios vakuumą“, atsiradusį po to, kai rugpjūčio 31 dieną buvo nužudytas Donecko separatistų lyderis ir vienas iš Minsko susitarimų signatarų Aleksandras Zacharčenka, sakė V. Nebenzia.
Jis pridūrė, kad rinkimų taip pat reikia dėl to, kad „Kijevas sabotuoja savo politinius įsipareigojimus“.
Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka savo ruožtu apkaltino Rusiją, kad ji naudojasi Saugumo Taryba „dezinformacijos kampanijai vykdyti“ ir kaltinti Ukrainą dėl visko, kas vyksta Luhanske bei Donecke. Jis pakartojo Kijevo poziciją, kad „fiktyvių lapkričio 11-osios rinkimų rezultatai bus niekiniai“.