Rusijos misijos prie JT laiške Saugumo Tarybos komitetui, prižiūrinčiam sankcijas konflikto krečiamai CAR, sakoma, kad Maskvos pagalba laikotarpiu prieš rinkimus ir jų metu jau baigiama.
„Keturių sraigtasparnių ir papildomų instruktorių, pasiųstų į CAR palaikyti FACA (šalies ginkluotųjų pajėgų) bei nacionalinių saugumo pajėgų, išvedimą planuojama pradėti nuo 2021 metų sausio 10 dienos“, – sakoma laiške.
Mineralinių išteklių turtingoje Afrikos valstybėje smurtas suintensyvėjo ruošiantis gruodžio 27-ąją įvykusiems prezidento ir parlamento rinkimams. Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kariniai instruktoriai buvo pasiųsti Centrinės Afrikos Respublikos vyriausybės prašymu.
Maskva kaltino buvusio prezidento Francois Bozize (Fransua Bozizės) vadovaujamą opoziciją destabilizuojant šalį ir kurstant sukilėlių pajėgas žygiuoti į sostinę Bangį. Anot Rusijos, pastarieji įvykiai „pablogino saugumo padėtį šalyje“.
Smurtas CAR nesiliauja. Penktadienį sukilėlių koalicija surengė du išpuolius prieš JT taikdarius, dalyvavusius saugumo operacijoje prie Grimari, daugiau kaip už 200 km į šiaurės rytus nuo sostinės. Per šias atakas žuvo vienas taikdarys iš Burundžio ir sužeisti du bangladešiečiai.
F. Bozize kaltinamas toliau kurstantis smurtą šalyje. Įtampa šalyje paaštrėjo, kai Konstitucinis Teismas gruodį atmetė F. Bozize kandidatūrą.
Sukilėliai protestuoja prieš prezidento Faustino-Archange'o Touaderos (Fosteno Arkanžo Tuaderos) perrinkimą. Kai sausio 4-ąją buvo paskelbta F.-A. Touaderos pergalė rinkimuose, sukilėlių koalicija pagrasino užimti sostinę. Jų pajėgos prieš rinkimus taip pat buvo užėmusios miestų kitose šalies dalyse.
Rusijai pasitraukus, vyriausybės pajėgų kovą su sukilėliais teberemia Ruanda, Prancūzija ir Jungtinės Tautos.
Nuo 1960 metų, kai mineralinių išteklių turtinga, bet skurdo kamuojama Centrinė Afrikos Respublika tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos, joje tik retkarčiais vyravo taika.
Nuo 2013 metų, kuomet kilo pilietinis karas, žuvo tūkstančiai žmonių, o daugiau nei ketvirtadalis iš 4,9 mln. šalies gyventojų paliko savo namus. Iš jų, 675 tūkst. pabėgo į kaimynines šalis ir negali balsuoti.
2019 metų vasarį vyriausybė ir ginkluotos grupuotės pasirašė taikos susitarimą, tačiau šalį tebekrečia smurtas.