Baltieji rūmai penktadienį sakė, jog JAV žvalgybos pareigūnai priėjo prie išvados, kad Rusija jau dislokavo operatyvininkų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, turinčių vykdyti ten diversijas ir kaltinti dėl jų Ukrainą. Teigiama, kad taip siekiama sukurti pretekstą galimai invazijai.
Pirmadienį kalbėdamasis su reporteriais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV teiginius pavadino „visiška dezinformacija“.
Jis pakartojo, jog Rusija tikisi šią savaitę sulaukti JAV ir jų sąjungininkių rašytinio atsako į savo reikalavimą suteikti įpareigojamas garantijas, kad NATO nepriims Ukrainos ir jokių kitų buvusių sovietinių respublikų, be to, nedislokuos jose savo pajėgų bei ginkluotės.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės per praėjusią savaitę vykusias Rusijos ir JAV derybas Ženevoje ir NATO bei Rusijos susitikimą Briuselyje griežtai atmetė Maskvos reikalavimus.
Rusija prie savo sienos su Ukraina sutelkė iki 100 tūkstančių karių, taip pat dislokavo tankų ir kitos sunkiosios ginkluotės. Vakarai nuogąstauja, kad tai gali tapti įžanga invazijai.
Ukrainoje lankosi JAV senatorių delegacija, turinti akcentuoti Vašingtono paramą šiai šaliai.
„Abiejų partijų Kongreso delegacija siunčia aiškią žinią pasaulinei bendrijai: Jungtinės Valstijos tvirtai remia savo partnerius ukrainiečius... Rusijos nepaliaujamos agresijos akivaizdoje“, – sakoma Naujajam Hampšyrui atstovaujančios demokratų senatorės Jeanne Shaheen pareiškime.
Pirmadienį lankydamasi Kijeve Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad „bet kokia tolesnė eskalacija brangiai atsieis Rusijos režimui – ekonomine, politine ir strategine“ prasmėmis. Vokiečių ministrė taip pat akcentavo būtinybę tęsti derybas.
„Mes pasirengę rimtam dialogui su Rusija, nes diplomatija šiuo metu yra vienintelis būdas šiai itin pavojingai situacijai sušvelninti“, – sakė A. Baerbock.
Ji nurodė, kad Vokietija pasisiūlė atsiųsti į Ukrainą kibernetinio saugumo specialistų, padėti tirti praėjusios savaitės kibernetines atakas, Ukrainos siejamas su Rusija. Tuo pačiu A. Baerbock pažymėjo, kad Vokietija ir toliau atsisako tiekti Ukrainai ginklus.
„Aiškiai pasakėme, jog padarysime visa, kad išvengtume krizės eskalavimo“, – nurodė ji.
Ukrainos pareigūnai yra įspėję, kad Rusija ataką gali surengti iš įvairių pusių, taip pat ir iš savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijos.
Baltarusijos autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka, kuris Vakarams įvedus sankcijas dėl brutalaus protestų slopinimo vis labiau kliaujasi Kremliaus parama, pirmadienį paskelbė, kad jo armija kitą mėnesį surengs dideles karines pratybas su Rusijos pajėgomis.
A. Lukašenka nurodė, kad pratybos vyks prie Baltarusijos vakarinių sienų ir šalies pietuose, prie Ukrainos sienos.
Rusija neigia, kad dislokuodama pajėgas prie Ukrainos ji rengiasi sausumos puolimui, ir kaltina Ukrainos vadovybę planuojant jėga atgauti sukilėlių kontroliuojamas teritorijas. Ukrainos valdžia tai neigia.
Kijeve nuvertus prorusišką ukrainiečių prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija 2014 metais aneksavo Krymą ir pradėjo remti prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose, kur per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perspėjęs, kad Maskva imsis „karinių ir techninių priemonių“, jei Vakarai sabotuos jos reikalavimus.
Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, vadovavęs Rusijos delegacijai per derybas su JAV Ženevoje, praėjusią savaitę sakė negalintis „nei patvirtinti, nei atmesti“ galimybės, kad Maskva dislokuos pajėgų Kuboje ir Venesueloje, jei JAV ir jų sąjungininkės neapribos savo karinės veiklos prie Rusijos sienų.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas šį komentarą atmetė kaip gyrimąsi.
Pirmadienį reporterių paklaustas apie galimybę dislokuoti Rusijos raketų Kuboje ir Venesueloje, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė, jog „Rusija galvoja, kaip užtikrinti savo saugumą esant dabartinei situacijai“.