Jungtinės Valstijos trečiadienį atskleidė detalių apie 11 narių turėjusį šnipų tinklą, kuriam priklausė buvusių sovietinių šalių piliečiai. Kaip teigiama, jie klastojo dokumentus, kad įsigytų pažangios įrangos, kurios Rusija dar negali pasigaminti arba gamina nepakankamai.
Šių asmenų areštas tapo dar vienu svarbiu pasiekimu JAV kontržvalgybos agentūrai, kurios veikla sukėlė apmaudą Rusijai ir dar labiau pablogino abiejų šalių santykius, pradėjusius blogėti dar iki šių metų gegužės, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grįžo į Kremlių istorinei trečiai kadencijai.
Rusija neseniai uždraudė veikti šalyje vienai svarbiai JAV valstybės departamento agentūrai, atsakingai už politinį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės judėjimais, kurie nuo praeitų metų pabaigos rengė Rusijoje seniai nematytus masinius protestus prieš V.Putino sugrįžimą į prezidento postą.
V.Putino pastangomis taip pat buvo priimtas įstatymas, visas iš užsienio lėšų gaunančias politines organizacijas įvardijantis kaip "užsienio agentes", o daugumai rusų toks epitetas siejasi su šnipinėjimu.
Tačiau pareigūnai Maskvoje ketvirtadienį stengėsi pabrėžti, jog tai, ką šią savaitę atskleidė Amerikos pareigūnai, nėra naujas šnipinėjimo skandalas, o paprasta baudžiamoji byla, kurios detales Maskva esą tebesistengia perprasti.
"Kaltinimai, kuriuos mums parodė JAV pusė, yra baudžiamojo pobūdžio ir nesusiję su tikėtina žvalgybos veikla", - sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Šiuos jo komentarus po kelių valandų atkartojo Federalinės saugumo tarnybos (FSB), tapusios Sovietų Sąjungos KGB daugumos funkcijų paveldėtoja, direktorius.
FSB vadovas ir artimas V.Putino sąjungininkas Aleksandras Bortnikovas pažymėjo, kad užtikrintai gali pasakyti tik tiek, jog panašu, kad įtariamieji yra buvę Rusijos piliečiai, šiuo metu gyvenantys kažkur užsienyje.
Tačiau panašu, kad A.Bortnikovas tapo vieninteliu Rusijos pareigūnu, neapdairiai prasitarusiu, jog šis tinklas kaltinamas šnipinėjimu.
JAV pareigūnai paprašė išduoti leidimą įtariamųjų areštui pagal baudžiamuosius kaltinimus, prieš iškeldami bylą, kuri, matyt, bus sudėtinga ir daugiasluoksnė.
"Daviau nurodymą už tokius dalykus atsakingoms tarnyboms pradėti rinkti informaciją apie suimtuosius Jungtinėse Valstijose dėl šnipinėjimo, - Rusijos naujienų agentūra "RIA Novosti" citavo A.Bortnikovą. - Būtų gerai prisikasti iki dugno, (aiškinantis), kas iš tikrųjų nutiko."
JAV pareigūnai viešai kėlė įtarimus, jog minėta asmenų grupė klastojo dokumentus, kad galėtų išvežti iš Jungtinių Valstijų įrangą ir detales, kurių Jungtinės Valstijos nenorėtų suteikti šaliai, statančiai atomines jėgaines Iranui.
Manoma, kad šia veikla nuo 2008 metų iki dabar užsiėmė Teksase įsikūrusi bendrovė "Arc Electronics".
Jos vadovas, Rusijos ir JAV pilietybę turintis Aleksandras Fišenka, kaltinamas pažeidęs karinės paskirties prekių eksporto įstatymus ir veikęs kaip "neregistruotas Rusijos vyriausybės agentas".
Ketvirtadienį skelbtuose Rusijos pranešimuose buvo juntama tradicinė pykčio gaidelė - juose buvo keliamas klausimas, kodėl Maskva turbūt paskutinioji sužinojo apie šią bylą.
"Kyla rimtų klausimų dėl fakto, kad JAV institucijos nepranešė Rusijos konsuliniams biurams apie... mūsų tėvynainių areštą", - Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius sakė žurnalistams.
S.Riabkovas taip pat sakė esantis "labai susirūpinęs", nes "daug šioje istorijoje nėra aišku".
Pastaruoju metu buvę gana įtempti Rusijos ir Vašingtono santykiai paveikė JAV partijų politiką ir dabar tapo vienu iš pagrindinių argumentų respublikonų kandidato į Baltuosius rūmus Mitto Romney, įtariai žvelgiančio į Kremlių, rinkimų kampanijoje.
Respublikonų kandidatas neseniai pažadėjo pademonstruoti "tvirtesnį statusą" santykiuose su Maskva, taip pat vadino Rusiją Amerikos pagrindiniu geopolitiniu priešu.
V.Putinas praeitą mėnesį sakė nesureikšminantis šios M.Romney retorikos, nes ji esą tėra tuščias žvanginimas ginklais įtemptoje rinkimų kampanijoje.