Prieš tai Helsinkis pranešė fiksuojantis padidėjusius prieglobsčio prašytojų, mėginančių neteisėtai patekti į Suomiją, srautus.
Reaguodama į antplūdį, Suomija praėjusią savaitę uždarė keturis sienos su Rusija perėjimo punktus. Helsinkis apkaltino Maskvą, kad ši mėgina destabilizuoti Suomiją ir tokiu būdu keršija už suomių sprendimą prisijungti prie NATO.
„Nepriimame tokių kaltinimų, – pirmadienį žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Sienos perėjimo punktais naudojasi tie, kurie turi teisę tai daryti.“
Rusija kiek anksčiau perspėjo, kad Suomija gali uždaryti visus sienos perėjimo punktus.
„Toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų Suomijos nacionaliniams interesams“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
Po to, kai pernai vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, Helsinkio ir Maskvos santykiai smarkiai pablogėjo.
Balandį Suomija atsisakė kelis dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstojo į Vakarų karinį NATO aljansą. Tada Maskva perspėjo dėl galimų „atsakomųjų priemonių“.
Vakarų šalys praeityje yra apkaltinusios artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją, kad ši, keršydama už Europos Sąjungos sankcijas, 2021 m. išstūmė per savo sieną į Lenkiją ir Lietuvą tūkstančius dokumentų neturinčių migrantų.