RBK, remdamasis savo šaltiniais pranešė, kad Kremlius vėl pakeitė koncepciją ir nebeieškos naujų kandidatų, kurie dalyvautų rinkimuose tam, kad padidintų jų lankomumą, pagyvintų vaizdą. Esą parlamentinių partijų lyderiai gerai visiems žinomi ir daugiau niekas nėra reikalingas, pranešė „Echo Moskvy“.
Vienu tokių galimų naujų kandidatų iki praėjusią savaitę vykusio teismo būtų galėjęs tapti garsus opozicionierius Aleksejus Navalnas. Tačiau Rusijos teismas priėmė nuosprendį, kad jis kaltas dėl neteisėto valstybinių lėšų pasisavinimo, o tai reiškia, kad A. Navalnas negalės kovoti dėl prezidento posto rinkimuose.
Tiesa, Rusijos teismai – tai ne Vakarų ir, kaip interviu „Echo Moskvy“ sakė žurnalistas Antonas Krasovskis, viskas galėtų pasikeisti ir A. Navalnas galėtų dalyvauti rinkimuose, jei būtų politinis sprendimas, kad jo dalyvavimas reikalingas, tačiau neaišku, kam Kremliui to galėtų reikėti.
Tikrų konkurentų V. Putinas neturės
LRT.lt kalbinti Lietuvos politologai pažymi, kad kitų V. Putino konkurentų nei tradicinių, kaip Vladimiras Žirinovskis ir Genadijus Ziuganovas, rinkimuose tikėtis nereikėtų. Be to, pasak pašnekovų, opozicija Rusijoje tokia silpna ir susiskaldžiusi, kad kandidato, kuris galėtų sudaryti konkurenciją V. Putinui, iškelti negali.
„Opozicija Rusijoje šiandieną apskritai pernelyg silpna, kad galėtų sukurti bent kiek realesnę konkurenciją. Ji nustumta į tokias paraštes, kad ją vadinti realiai veikiančia opozicija turbūt būtų per drąsu. Kai kurie sako, kad tai labiau disidentinis judėjimas nei reali opozicija, nepaisant to, kad dalis visuomenės jau norėtų tų pokyčių.
Poreikis atsiranda, tačiau sistema sustyguota taip, kad ji terpės realiai opozicijai gimti nesukuria. Kaip galima bandyti kandidatuoti rinkimuose žinant, kad neturėsi jokio net menkiausio realaus šanso patekti į nacionalinę televiziją? Rinkimų imitacijai užtenka tų tradicinių kandidatų, kurie vėl sužais savo partiją. Akivaizdu, kad ši sistema niekada nerizikuoja“, – kalba Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė.
Pašnekovė pažymi, kad savo sprendimu teismas iš esmės atėmė iš A. Navalno galimybę dalyvauti rinkimuose ir tikimybės, kad kažkas gali pasikeisti, nėra. Opozicija fragmentuota, niekada negali surasti bendro vardiklio, todėl sunkiai galėtų rasti bendrą kandidatą. Kita vertus, pasak politologės, stiprių opozicijos lyderių tiesiog nėra.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L. Kojala Rusijos opoziciją taip pat vadina silpna ir teigia, kad kitąmet vyksiantys rinkimai bus nuobodūs.
„Per parlamento rinkimus rinkėjų aktyvumas nebuvo didelis ir tai buvo naudinga valdančiajai partijai. Manau, panašaus scenarijaus galima tikėtis ir per prezidento rinkimus, juolab kad per pastaruosius metus neišryškėjo naujų lyderių, kurie realiai galėtų mesti pirštinę V. Putinui arba pasiūlyti kitokią Rusijos politinės raidos viziją, galinčią sutelkti pakankamai didelę dalį žmonių. Tai leidžia manyti, kad tie rinkimai bus nuobodūs, patvirtinantys, kad prezidento poste dar šešerius metus matysime V. Putiną“, – sako L. Kojala.
Be to, kaip pažymi R. Urbonaitė, ne tik politikai negali pasiūlyti alternatyvos V. Putinui, bet ir pačiai Rusijos visuomenei jos, kaip ir bent kiek demokratiškesnių rinkimų ar jų imitacijos, nelabai reikia.
„Visuomenė tapo apatiška – prisiminkime Dūmos rinkimus, kur aktyvumas buvo rekordiškai žemas. Šiai visuomenei nėra pateiktas kandidatas, kuris gali būti alternatyva, o visuomenė akivaizdžiai orientuota į vieno asmens valdžią. Paradoksalu, tačiau kai šalyje nutinka kas nors blogo, kalti yra visi, bet ne V. Putinas, nes jis nori, bet visų problemų negali išspręsti“, – pastebi R. Urbonaitė.
Po rinkimų rusai gali nusivilti?
Pasak L. Kojalos, kol kas panašu, kad Rusijoje kitąmet vyks dar vieni V. Putino rinkimai. „Žinoma, laiko dar daug, galbūt atsiras kažkokių aplinkybių, galinčių kažką pakeisti, bet žinant visą sistemą, žiniasklaidos kontrolę, kaip funkcionuoja opozicija, vyksta rinkimai, prielaidų manyti, kad 2018 metais tikėtinas pokyčių scenarijus, per mažai.
Kaip galimybę galima įvardyti nebent vidinių elito lūžių tikimybę. Jie yra visiškai nenuspėjami ir visiškai staiga į politinį elitą gali iškelti figūrą, kurios mes galbūt net neaptarinėjame ir kuri gali būti ateities Rusijos politinis lyderis. Tai gali nutikti bet kada, tačiau tikimybė, kad tai galėtų nutiki prieš artimiausius rinkimus, – maža. O tada, kai įvyks rinkimai, jau galima tikėtis, kad Rusijos valdžia priims ir dalį nepopuliarių sprendimų. Iki šiol jie to vengė, ekonominės krizės sąnaudas nukėlė ateičiai, bet, matyt, po rinkimų tai vis tik teks padaryti“, – kalba L. Kojala.
Savo ruožtu R. Urbonaitė pažymi, kad kylant naftos kainoms, V. Putinui nemalonių sprendimų priimti gali ir neprireikti.
„Krizė buvo suvaldyta tikrai neblogai, o dabar naftos kainos po truputį kyla ir tai yra Rusijai paranku. Jei kainos kils dar labiau, V. Putino pozicijos vis labiau gerės, nes jo rankose atsiras pinigų, kuriais jis galės nesunkiai disponuoti, prireikus suteikti tam tikras socialines garantijas, kad rinkėjai nesijaustų nusivylę.
Kraštutinis atvejis norint mobilizuoti rinkėją – išorės priešo sukonstravimas. Nepaisant dabartinių draugystės imitacijų, tai ir toliau veikiausiai bus JAV. Taip pat konsoliduoti gali bet koks karinis konfliktas. Tačiau kai sakoma, kad Rusijos gyventojams baigėsi katino dienos, aš visuomet sakau, kad tų katino dienų niekada nebuvo, buvo tik minimaliai gerinamos sąlygos, siekiant malšinti galimus konfliktus, opoziciją“, – sako politologė.