Tiltas, kuris įvardijamas paprasčiausiai kaip Krymo tiltas, bus ilgiausias ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje – jis į antrą vietą pagal ilgį nustums Vasko de Gamos tiltą Lisabonoje.
228 mlrd. rublių kainavęs statinys sujungs pietinį Krasnodaro regioną su Krymo Kerčės miestu. Tokiu būdu atsiras jungtis tarp Juodosios ir Azovo jūrų.
Ukraina projektą smerkia ir teigia, kad tokios statybos sudarkė aplinką, ir dabar didesni laivai negalės patekti į šalies Azovo jūros uostus.
Prieš su tilto statybomis susijusius asmenis, įskaitant vieną iš artimiausių V. Putino aplinkos žmonių, verslininką Arkadijų Rotenbergą, nukreiptos Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų sankcijos.
Tilto statybų projekto konkursą buvo laimėjusi būtent minėtojo oligarcho valdoma bendrovė „Strojgazmontaž“.
2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija sulaukė tiek Kijevo, tiek Vakarų pasmerkimo kaip neteisėtas teritorijos pasisavinimas, tačiau pačioje Rusijoje toks žingsnis sulaukė ypatingo palaikymo.
Šiuo metu pasiekti pusiasalį iš pietinės Rusijos labai sunku, nes prie keltų dažnai nusidriekia labai didelės automobilių eilės. Be to, priklausomai nuo oro sąlygų, keltai kartais neplaukia, tad lieka vienintelis kelias – skristi.
Dėl Kijevo ir Vakarų sankcijų didžioji dalis maisto prekių į pusiasalį plukdomi laivais, o tai reiškia, kad tiltas atliks svarbų vaidmenį mažinant regiono priklausomybę nuo vandens transporto.
Krymas – viena iš rusų pamėgtų vasaros atostogų vietų. V. Putinas dar kovą sakė norintis, kad tiltas būtų paruoštas eksploatacijai iki naujo sezono pradžios.
Pirmasis tokio tilto idėją dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą iškėlė caras Nikolajus II, tačiau karas projektui kelią užkirto. Kito nesėkmingo bandymo būta 4-ąjį XX amžiaus dešimtmetį valdant Josifui Stalinui. Antrojo pasaulinio karo metais okupantai naciai taip pat ėmėsi statyti tiltą, tačiau nebaigė.
„Valstybės vadovas susipažins su Vieningojo kelių eismo valdymo centro ir visų eksploatavimo tarnybų pasirengimu transporto koridoriaus per Kerčės sąsiaurį darbui“, – rašoma spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Lengvųjų automobilių ir visuomeninio transporto eismas Krymo tiltu bus paleistas gegužės 16 dieną.
Kiek anksčiau informacinis centras „Krymo tiltas“ patikslino, kad automobilių eismas tiltu bus paleistas trečiadienį 5 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.
Eismas paleidžiamas pusmečiu anksčiau nei numatyta valstybinėje sutartyje. Joje buvo numatyta, kad tiltas transporto eismui bus atidarytas 2018 metų gruodį.
Pirmieji tiltu pereis Krymo ir Kubanės gyventojai.
„Lengvojo transporto ir keleivinių autobusų eismas bus paleistas vienu metu abiejose Kerčės sąsiaurio pusėse – dviem juostomis abiejose pusėse. Maksimalus leistinas važiavimo greitis bus 90 km per val., sustoti ant tilto visai draudžiama“, – rašoma pranešime.
Kerčės sąsiauryje pastatytas tiltas sujungė Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį 2014 metų kovą, kai Kijeve per proeuropietišką Maidano revoliuciją buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.
V. Putinas labai demonstratyviai domėjosi šiuo „megaprojektu“. Taip darė ypač todėl, kad pusiasalio Juodojoje jūroje aneksija pagerino jo, kaip politiko, įvaizdį gimtosios šalies piliečių akyse, mat jie gavo įsitikinti, kad Rusija anaiptol nestokoja jėgos ir galių, praėjusių metų lapkritį rašė nytimes.com.
Afišos su besipuikuojančiu V. Putino atvaizdu ir jo ištartomis tilto statybą kaip istorinę misiją garbstančiomis frazėmis išstatytos šalia įvairų duobėmis nusėtų Krymo greitkelių.
Išpūsta sąmata, be kurios neapsieina daugelis milžiniškų vyriausybės kuruojamų statybos projektų, neretai pasitarnauja kaip priemonė Kremliaus draugų turtui padidinti. Labiausiai šiuo atžvilgiu išgarsėjęs projektas buvo susijęs su kurorto prie Juodosios jūros, Sočio, rengimu 2014 metų žiemos olimpinėms žaidynėms. Tada įvykdyti miesto plėtros darbai, kaip buvo skelbta, atsiėjo net 51 mlrd. JAV dolerių (43,7 mlrd. eurų), taigi, Sočio olimpinės žaidynės tapo brangiausia kada nors surengta olimpiada.
2015 metais netoli Kremliaus nušautas politikas ir vienas iš aršiausių kovos su korupcija entuziastų Borisas Nemcovas išsiaiškino, kad 15 proc. olimpinėms žaidynėms skirto biudžeto kaip tik ir atiteko Rotenbergams – tam pačiam Arkadijui ir jo broliui Borisui. Tvirtinimus apie draugystės su šalies prezidentu fakto išnaudojimą siekiant kokios nors asmeninės naudos A. Rotenbergas, žinoma, kaip įmanydamas neigė.
Daugelis sutiko, kad Kerčės tiltas tikrai taps reta išimtimi, jei jo statyba apsieis be galybės su turto grobstymu susijusių skandalų, kurie it baisus užkratas persekioja bet kurį grandiozinį projektą.