Rusija privertė permąstyti viską iš esmės: po didžiausių karinių pratybų – NATO būgštavimai

Didžiausios per pastaruosius kelis dešimtmečius Rusijos organizuotos karinės pratybos „Vostok“ tik patvirtino NATO būgštavimus. Aljanso partneriai akcentuoja, kad kuo toliau, tuo labiau reikia didinti pajėgų dislokavimo greitį, nes tai gali tapti lemtingu nuosprendžiu ne tik Baltijos šalims. Pasak krašto apsaugos ministro, Rusija kol kas nesiryžtų pradėti karinio konflikto su Vakarais, todėl dabar būtina įvertinti Rusijos naujausius karinius manevrus ir su sąjungininkais kamšyti NATO spragas.

Šimtai tūkstančių karių, naikintuvai, kariniai sraigtasparniai, dešimtys tūkstančių tankų ir šarvuočių. Rusija kartu su Kinija treniravosi tarsi vyktų tikras karas. Tokių pratybų, kaip šiųmetės „Vostok“ Rusija nerengė 37 metus.

Po jų užsienio ekspertai sutaria, kad tokio masto pratybos reiškia – Rusija ir Kinija vieningai repetuoja karinį konfliktą. Kaip pernykštės „Zapad“, taip ir šiųmetės „Vostok“ prie namų darbų stalo privertė sėstis NATO sąjungininkus.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako, jau rengiama nauja Lietuvos saugumo ataskaita, o išvada viena – dar daugiau dėmesio reikia skirti saugumui stiprinti.

„Greitis, pajėgų dislokacija, mūsų investicijos į gynybinius pajėgumus, į žmonių atsparumą – tai yra tie darbai, mūsų žvalgybų stiprinimas, kuriuos reikia tęsti“, – sakė V. Bakas.

NATO ekspertai tikina, kad „Vostok“ pratybos demonstruoja Rusijos susitelkimą į didelio masto konflikto manevrus. Esą Rusija ne vienus metus stiprina kariuomenę ir nevengia demonstruoti karinės galios.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, NATO ilgą laiką buvo nuvertinusi Rusijos grėsmę, todėl dabar imasi esminių reformų.

„NATO buvo daugiau pradėjusi orientuotis į operacijas kituose regionuose, bet matosi, kad reikia grįžti prie tų tradicinių, konvencinių priemonių. Kas deja, bet buvo šaltojo karo metais. Todėl dabartinės NATO reformos, kurios vyksta dabar, kurios buvo priimtos liepos mėnesį aukščiausio lygio vadovų, yra atsakas“, – kalbėjo R. Karoblis.

Aukšto rango NATO kariuomenės specialistai yra ne kartą užsiminę – karinių manevrų atveju, reikia reaguoti greičiau. Leitenantas generolas Benas Hodgesas yra netgi pareiškęs, kad NATO orientuodamasi į Afganistaną ir Iraką apsileido Europoje, o tuo metu Rusija stiprino karinę galią. Dabar ekspertai sutaria, kad reikia naujų vadaviečių, greitesnio ir sklandesnio pajėgų permetimo. Šie faktoriai gali tapti lemtingi ir Lietuvai.

„Situacija labiau sudėtinga, nei buvo prieš 10 metų, netgi 5. Ji dabar pasidarė grėsminga netikėtumais, kur gali staiga kas nors atsitikti“, – teigė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.

Kitą mėnesį didžiausias istorijoje pratybas surengs ir NATO. Į Norvegiją atvyks 40 tūkst. karių iš NATO šalių ir partnerių. Neutralios Suomija ir Švedija pratyboms suteiks savo bazes ir taip pat deleguos karių. Mokymai, kaip apsiginti nuo technologiškai pažangaus priešo atakos, vyks ore ir jūroje nuo Baltijos iki Islandijos. Bei sausumoje – visoje Norvegijoje, išskyrus šiauriausią regioną prie Rusijos sienos.