„Manome, kad būtina susilaikyti nuo skubotų išvadų“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija ir paragino atlikti kruopštų tarptautinį tyrimą.
„Griežtai smerkiame šias atakas, nesvarbu, kas už jas atsakingas, – nurodoma pareiškime. – Esame susirūpinę dėl įtampos Omano įlankoje. Pastebime dirbtinio padėties komplikavimo įrodymų, prie to daug prisideda JAV iranofobiškas požiūris.“
„Raginame visas šalis susilaikyti“, – sakoma penktadienį paskelbtame ministerijos Informacijos departamento pranešime.
„Dar kartą pabrėžiame, kad siekiant išvengti tolesnio padėtis Persijos įlankoje pablogėjimo, nėra kito kelio, tik užmegzti dialogą“, – nurodoma jame.
Maždaug 10 jūrmylių (18,5 km) atstumu vienas nuo kito į Aziją plaukusiuose Norvegijos ir Japonijos bendrovių tanklaiviuose sprogimai nugriaudėjo ankstų ketvirtadienio rytą, netrukus po to, kai jie praplaukė Hormūzo sąsiaurį, maždaug už 25 jūrmylių (46 km) nuo Irano pietinės pakrantės. Tai buvo antras išpuolis šį mėnesį strategiškai svarbiame laivybos kelyje.
Savo ruožtu Maskva padėkojo Iranui už išgelbėtus tanklaivio „Front Altair“ įgulos narius, iš kurių 11 buvo rusai.
Vašingtonas dėl ketvirtadienio incidento apkaltino Iraną. D. Trumpas pareiškė, kad atakų pobūdis atitinka Irano „braižą“.
Šis incidentas sukėlė naujų būgštavimų dėl galimo konflikto strategiškai svarbiame vandens kelyje. Iranas kaltinimus neigia.