Rusija nori „užsienio pajėgų, techninės įrangos ir ginklų atitraukimo“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nebuvo NATO narės, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, sakoma ministerijos pranešime, paminint dvi buvusio Varšuvos pakto nares, į NATO įstojusias 2004 metais.
„Vienas iš esminių tokių mūsų iniciatyvų elementų sąmoningai suformuotas labai tiksliai, ir jokių kitų interpretacijų čia negali būti. Kalbama apie užsienio pajėgų, technikos, ginkluotės išvedimą ir kitus žingsnius, skirtus sugrįžti prie 1997 metų padėties teritorijose šalių, tuo metu nebuvusių NATO narėmis. Tai Bulgarija ir Rumunija“, – teigiama ministerijos paaiškinime.
Amerikiečių ir rusų diplomatijos vadovai penktadienį pradėjo svarbias derybas Ženevoje, siekdami sudaryti sąlygas deeskaluoti krizę dėl Ukrainos, o JAV vis labiau baiminasi, kad Rusija įsiverš į savo kaimynę, nepaisydama perspėjimų dėl griežtų sankcijų.
JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos prasidėjo ant ežero kranto įsikūrusiame prabangiame viešbutyje „President Wilson“ kiek po 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.
Kijevas penktadienį apkaltino Rusiją didinant ginklų, amunicijos ir karinės įrangos tiekimą separatistų kontroliuojamai teritorijai Rytų Ukrainoje.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba pranešė, kad Rusija „toliau didina promaskvietiškų separatistų kovinius pajėgumus“ ir nuo šio mėnesio pradžios atsiuntė „kelis tankus“, artilerijos ir kitos ginkluotės, taip pat kuro ir amunicijos artilerijos sistemoms ir minosvaidžiams.
Rusija nesitiki jokio proveržio per penktadienio lemiamas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, surengtas baiminantis karo Ukrainoje, prasidėjus susitikimui perspėjo užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
Sėdėdamas priešais jį prabangiame Ženevos viešbutyje JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas perspėjo apie „vieningą, greitą ir griežtą“ atsaką, jei Rusija įsiverš į Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad Vašingtonas ir toliau nori rasti diplomatinį krizės sprendimą.
Vakarai kaltina Rusiją pastaraisiais mėnesiais prie sienos su Ukraina sutelkus apie 100 tūkst. karių ir planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį.
Maskva tai neigia ir savo ruožtu tvirtina, kad tai yra atsakas į stiprėjantį NATO vaidmenį jos įtakos zonoje. Mainais į deeskalavimą Kremlius reikalauja „teisinių garantijų“, kad Vakarų šalių karinis blokas nesiplės į rytus, tuo metu NATO sako, kad jos durys atviros visoms įstoti pageidaujančioms ir kriterijus atitinkančioms šalims.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
JAV daugelį šių reikalavimų vadina nediskutuotinais, o Rusija ne kartą prašė Vašingtono raštu į juos atsakyti.
Rumunijoje rotacijos pagrindu yra dislokuota maždaug 1 tūkst. amerikiečių, 140 italų ir kelios dešimtys lenkų karių.
Bulgarija yra sudariusi susitarimą su JAV dėl iki 5 tūkst. karių rotavimo.