Karinė bazė „Šiaurinis dobilas“ Kotelno saloje – vienas iš naujausių Rusijos avanpostų vienoje iš atšiauriausių vietų pasaulyje. Rusijos vėliavos spalvomis nudažytas trilapio dobilo formos kompleksas talpina iki 250 kariškių, o atsargų jiems išgyventi be pagalbos iš išorinio pasaulio ir veikti pakaktų metams laiko, rašo CNN.
Akinančioje baltumoje stovinti „Trilapio dobilo“ karinė bazė – arčiau Aliaskos nei Maskvos. Tai viena iš trijų naujausių Rusijos karinių bazių virš 75-osios lygiagretės, įkūnijanti šalies prezidento Vladimiro Putino siekį stiprinti valstybės karinį pajėgumą ilgoje Arkties pakrantėje. Rusijos kariuomenė praneša, kad per pastaruosius šešerius metus buvo pastatytos 475 karinės bazės – pradedant nuo šalies pasienio, kuris ribojasi su NATO šalių sienomis, baigiant Beringo sąsiauriu rytuose.
2016 m. į bazę įsikėlė Rusijos Šiaurės karinis laivynas. Tiesa, laisvu nuo tarnybos laiku kariškiams netenka kęsti dėl atšiaurių oro sąlygų Arktyje. Gyvenamosios ir darbo patalpos bazėje sujungtos, vienintelis atskirai stovintis pastatas yra už 20 m nuo bazės centro esanti nedidelė stačiatikių cerkvė.
„Mūsų karinėje bazėje atliekama radarų kontrolė, stebima oro erdvė, saugomas Šiaurės jūrų kelias ir saugoma nuo žalos aplinkai“, – teigė „Šiaurinio dobilo“ taktinės grupės vadas majoras Vladimiras Pasečnikas.
Bazėje yra pakrančių gynybos raketų sistemos, Arkčiai pritaikyti vidutinio nuotolio „žemė-oras“ raketų kompleksai „Pancir“, galintys veikti 50 laipsnių šaltyje. Rusijos kariuomenė planuoja toliau stiprinti savo pozicijas Arktyje – išbandyti „poliarinės“ S-400 zenitinių raketų sistemas ir stiprinti oro gynybą netoli, žemyne esančioje karinėje aviacijos bazėje.
Karinė bazė turi aiškią misiją – ginti Rusijos interesus regione, kuris sparčiai virsta geopolitiniu požiūriu neramiu regionu tarp valstybių, pareiškusių teises į Arkties teritorijas. Rusijai priklauso apie 50 proc. Arkties pakrančių, o JT komisijai pateiktoje paraiškoje Rusija pretenduoja į dar 1,2 mln. Arkties iškyšulio kvadratinių kilometrų.
Šiaurės jūrų kelias
Varžybos dėl Arkties intensyvėja, nes manoma, kad keičiantis klimatui, tirpstant ledui, didžiuliai regiono naftos ir dujų ištekliai taps lengviau prieinami.
V. Putinas pavadino Arktį „svarbiausiu regionu, kuris aprūpins Rusiją ateityje“, ir įkūrė naują Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros ministeriją.
Po inauguracijos 2018 m. išleistame prezidento įsake V. Putinas nurodė iki 2024 m. dešimt kartų padidinti laivų eismą Šiaurės jūrų keliu.
Rusija tvirčiau gniaužia ir Šiaurės jūrų kelią, kuris įeina į Rusijos išskirtinę ekonominę zoną ir 40 proc. sumažina gabenimą laivais iš Europos į Aziją, lyginant su Sueco kanalo keliu. Balandžio pradžioje Maskva paskelbė, kad tranzitu plaukiantys užsienio šalių laivai, turės perplaukti per 45-ias dienas, priimti į laivą rusų pilotą ir sumokėti padidėjusius tranzito mokesčius.
Rusijos varžybos Arktyje stipriai veikia Kinijos investicijas, Pekinui ypač patrauklus perspektyvus plaukimas Šiaurės jūrų keliu. Šiuo metu Kinija yra pagrindinė krovinių gabenimo laivais Šiaurės jūrų keliu Maskvos klientė – Rusija pirmą kartą nusiuntė suskystintų gamtinių dujų tanklaivius per Arkties vandenis į Kiniją 2018 m. liepą, o šį rudenį paskolino rusų ledlaužių lydėti Kinijos krovininių laivų vilkstinę į Europą.
Dauguma Šiaurės jūrų keliu plaukiančių laivų rizikuoja įstrigti dėl storo ledo sluoksnio, jiems reikia lydinčių per Arkties vandenis ledlaužių. Šuo metu Rusija – vienintelė šalis, turinti veikiančių branduolinių ledlaužių laivyną. Tiesa, padėtis gali greitai pasikeisti – kovą Kinija pranešė planuojanti statyti savo branduoliniu reaktoriumi varomą ledlaužį.
JAV atkreipė dėmesį
Dabar JAV vyriausybė stebi Rusijos veiksmus šiaurėje. Neseniai Vašingtone vyko diskusija apie tai, kad Amerikai reikia atnaujinti savo strategija Arktyje, o JAV pakrantės apsauga finansavimo prioritetu laiko naują galingą ledlaužį.
„Manau, pagaliau imame kreipti dėmesį, – interviu CNN telefonu sakė Karinio laivyno kontradmirolas Davidas W. Titley. – Kelerius pastaruosius metu į Arktį nekreipta dėmesio. Bet mūsų varžovai turi rimtų planų ir didelių išteklių, (kurie bus skirti) aiškintis, kaip (toje zonoje) veikti. Taigi sakyčiau, JAV, nors pavėluotai, atkreipė dėmesį.“
Pernai NATO surengė karinius mokymus „Trident Juncture“, kuriuose dalyvavo 40 000 karių. Tai didžiausi kariniai mokymai Norvegijoje per daugiau nei 10 metų. Sausį JAV karinių jūrų pajėgų sekretorius Richardas Spenceris informavo, kad karinis laivynas kuria planą, kaip atnaujinti karinės bazės Adako bazės veikimą Aliaskoje ir pirmą kartą jau šią vasarą išsiųsti antvandeninių laivų į Arkties vandenis.
Rusai savo ruožtu šiemet surengs didelio masto karines pratybas. Rusijos kariuomenės atstovų teigimu, karinės pratybos „Centr 2019“, vyksiančios Arkties salyne Naujoji Žemė ir Naujojo Sibiro salose, bus rimtas Rusijos Arkties karinių pajėgų kovinių gebėjimų patikrinimas.