Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus ir 24 jų įgulų narius, kai šie laivai pamėgino iš Juodosios jūros nuplaukti į Azovo jūrą Kerčės sąsiauriu lapkričio 25 dieną.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „iš karto sutiko“ su Berlyno pasiūlymu pasiųsti stebėtojų į šį rajoną, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje, kur taip pat dalyvavo jo Vokietijos kolega Heiko Maasas.
Pasak S. Lavrovo, Vokietijos kanclerė Angela Merkel „daugiau nei prieš mėnesį“ paprašė V. Putino leidimo į sąsiaurį pasiųsti vokiečių specialistus, o vėliau pasiūlė, kad prie šios misijos prisijungtų prancūzų stebėtojai.
„Tai galima padaryti šiandien, rytoj, bet kada“, – patikino S. Lavorvas.
Rusijos užsienio reikalų ministras sakė, kad penktadienį iš H. Maaso sulaukė konkrečių pasiūlymų dėl šios misijos. Jis patvirtino, kad susitarta dėl prancūzų stebėtojų dalyvavimo joje.
Vėliau penktadienį į Ukrainą išvykstantis H. Maasas taip pat pareiškė, kad abiems šalims dar reikia suderinti misijos pradžios datą. Ją planuojama derinti „ateinančiomis savaitėmis“, sakė jis.
Vokietijos diplomatas pridūrė, jog šiuo metu Kerčės sąsiauriu laivai gali plaukti laisvai ir „tai patvirtino visos šalys“.
Jis taip paragino Rusiją paleisti 24 kalinamus ukrainiečių jūrininkus.
Ukrainos laivų užgrobimas buvo pirma atvira Maskvos ir Kijevo konfrontacija nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo teikti paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje.
A. Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė susirūpinimą dėl įtampos Kerčės sąsiauryje V. Putinui Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime Argentinoje praėjusį mėnesį.
Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Ukraina priklauso vadinamajam Normandijos ketvertui, siekiančiam nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje.