„Jis meluoja nė neraudonuodamas. Neseniai Miunchene įvykusiame susitikime su S. Lavrovu J. Stoltenbergas nepateikė nė mažiausio INF sutarties pažeidimo įrodymo“, - sakė M. Zacharova.
Atstovė šiais komentarais reagavo į J. Stoltenbergo pareiškimus, kad Aljansas įsitikinęs, jog Maskva pažeidė susitarimą.
JAV ne kartą tvirtino, kad Rusija pažeidinėja INF sutartį, ir reikalavo, kad Maskva sunaikintų sutartį pažeidžiančias raketas 9M729. Šių metų vasario 1 d. JAV paskelbė stabdančios įsipareigojimus pagal sutartį bei pradedančios šešių mėnesių trukmės pasitraukimo iš sutarties procesą.
Reaguojant į JAV pareiškimą, vasario 2 d. Rusijos prezidentas paskelbė, kad Maskva taip pat stabdo įsipareigojimus pagal sutartį.
INF sutartis, kurią 1987 m. gruodžio 8 d. pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, įsigaliojo 1988 m. sausio 1 d. Sutartis draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis - nuo 500 iki 5 500 km.
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas kovo 7 d. sakė, kad dar per anksti kalbėti apie Aljanso atsaką į Rusijos sprendimą sustabdyti dalyvavimą svarbioje Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartyje, bet pažadėjo, kad sąjungininkai gerai apgalvos savo veiksmus.
„Kol kas per anksti kalbėti, kaip tai atsilieps NATO. Tačiau galiu pasakyti, kad mūsų atsakas bus gerai apgalvotas ir koordinuotas tarp Aljanso narių“, – pabrėžė jis per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. NATO vadovas taip pat patikino, kad Aljansas neturi planų dislokuoti Europoje naujų raketų. „Neketiname dislokuoti Europoje naujų antžeminių raketų“, – pareiškė jis.
Jungtinės Valstijos vasario 2 dieną pareiškė, kad pradeda šešių mėnesių trukmės pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties procesą, jeigu Rusija nesunaikins antžeminio bazavimo raketų sistemų 9M729, anot Vašingtono, pažeidžiančių šį Šaltojo karo laikų susitarimą.
Daugelis analitikų sako, kad abiejų šalių pasitraukimas iš INF sutarties faktiškai skelbia naujų ginklavimosi varžybų pradžią.
V. Putinas vasarį pareiškė, kad Rusija vystys vidutinio nuotolio raketas, taip esą atsakydama į panašius JAV projektus. Kreipdamasis į tautą V. Putinas pagrasino nutaikyti naująsias raketas į Vakarų šalių sostines.
Ilgalaikis Rusijos lyderis taip pat perspėjo Vašingtoną nedislokuoti jokių naujų raketų Europoje žlugus INF susitarimui. Pasak jo, Maskva laikytų tokius veiksmus „rimta grėsme“.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo savo ruožtu pavadino šiuos grasinimus „triuku“, kurio tikslas – sukiršinti Vašingtoną su jo sąjungininkais. INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.
Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines. Šiuo paktu taip pat buvo uždraustos 500–5500 km nuotolio antžeminės raketos. Pasirašius INF sutartį Sovietų Sąjunga atsikratė į Vakarų sostines nutaikytų raketų su branduolinėmis galvutėmis, tačiau kitos karinės galybės, tokios kaip Kinija, nebuvo įpareigotos apriboti savo arsenalų.
NATO paskelbė, kad JAV sąjungininkai „visiškai palaiko“ Vašingtono pasitraukimą iš pakto, kadangi Rusijos antžeminė sparnuotųjų raketų sistema 9M729 esą pažeidžia sutartį.
Vis dėlto Europos lyderiai pažėrė nuogąstavimų dėl sutarties žlugimo ir paragino Rusiją iki rugpjūtį numatyto formalaus Vašingtono pasitraukimo išspręsti ginčą su JAV.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas perspėjo, kad „žlunga tarptautinės ginklų kontrolės sistemos pagrindiniai elementai“. Maskva taip pat išreiškė susirūpinimą, kad dėl Vašingtono sprendimo pasitraukti iš INF sutarties gali būti nepratęsta branduolinių ginklų kontrolės sutartis START. Šis paktas, kuriuo ribojamas Rusijos ir JAV turimų branduolinių galvučių skaičius, galios iki 2021 metų.