Kovo 15 d. JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis pranešė apie Vašingtono planus atsisakyti paskutiniosios JAV priešraketinio skydo Europoje plėtros stadijos, o vietoje jos sustiprinti priešraketinę gynybą Tolimuosiuose Rytuose. Vašingtonas nusprendė nebestatyti ilgojo nuotolio raketų gaudyklių Lenkijoje ir Rumunijoje, o sutaupytas lėšas skirti raketų perėmimo potencialui Aliaskoje, nukreiptam prieš augančias grėsmes iš Šiaurės Korėjos, stiprinti.
Vašingtono priešraketinis skydas Europoje pastaraisiais metais buvo viena „karščiausių“ JAV ir Rusijos dvišalių santykių temų, tačiau pastarasis JAV planų pasikeitimas abejingos nepaliko ir Kinijos. O įdomiausia yra tai, kad nors šis Vašingtono sprendimas turėjo būti kompromisinis, jis ne nuramino, o atvirkščiai – sukėlė visų „žaidimo dalyvių“ nepasitenkinimą.
JAV prisiminė žadėtą „lankstumą“
Praėjusį penktadienį JAV Pentagonas paskelbė apie priešraketinio skydo architektūros pokyčius. Viena vertus, nuspręsta atsisakyti paskutiniojo priešraketinės gynybos skydo Europoje plėtros etapo – nebestatyti ilgojo nuotolio raketų gaudyklių Rumunijoje ir Lenkijoje kito dešimtmečio pradžioje. Vis dėlto šio dešimtmečio planai bus realizuoti – trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų gaudyklės Rumunijoje bus dislokuojamos 2015 m., Lenkijoje – 2018 m. Kita vertus, JAV ketina iki 2017 m. dislokuoti 14 papildomų tolimojo nuotolio raketų gaudyklių Aliaskoje greta 26 jau veikiančių. Skelbiama, kad tai JAV biudžetui atsieis per 1 mlrd. JAV dolerių.
JAV priešraketinės gynybos Europoje planai keičiami jau antrą kartą. 2009 m. rugsėjį Baltieji rūmai atsisakė ilgai derintų planų dislokuoti radarą Čekijoje ir raketų gaudyklę Lenkijoje. Kas privertė Vašingtoną dar kartą keisti strateginį sprendimą?
Visų pirma, JAV priešraketinio skydo Europoje architektūros pokyčiai galėjo būti prezidento Baracko Obamos „priešrinkiminio pažado“ Rusijos vadovui realizavimas. Lygiai prieš metus, 2012 m. kovą, Seulo tarptautinio branduolinio saugumo viršūnių susitikimo metu vykusio B.Obamos ir tuometinio Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo pokalbio fragmentas, atsitiktinai pakliuvęs į įrašą, tuomet sukėlė tarptautinį ažiotažą. Minėtame fragmente B.Obama prašo kolegos iš Rusijos perduoti į Kremlių grįžtančiam Vladimirui Putinui, kad jam reikia daugiau erdvės priešraketinės gynybos Europoje klausimu ir tvirtina esą po rinkimų jis galėsiąs sau leisti daugiau lankstumo.
Maskva tradiciškai priešinasi JAV priešraketinio skydo elementų dislokavimui netoli Rusijos sienos, neva pastarųjų dislokavimas mažina Maskvos strateginį pajėgumą ir kelia grėsmę Rusijos saugumui. Be to, Kremlius sieja branduolinio nusiginklavimo klausimą su JAV priešraketine gynyba Europoje.
Antra, priešraketinės gynybos pajėgumus perorientuoti Tolimųjų Rytų kryptimi Vašingtoną verčia suaktyvėjusi Šiaurės Korėjos grėsmė. Branduolinį ginklą turintis Pchenjanas trumpojo nuotolio raketą išbandė dar praėjusio mėnesio viduryje, o grasinimai panaudoti ilgojo nuotolio raketas JAV adresu skamba nuolat. Taigi stiprindama priešraketinės gynybos potencialą Aliaskoje, JAV siekia apsaugoti ne tik save, bet ir savo strateginius partnerius regione – Japoniją, kur dislokuotas radaras, ir Pietų Korėją.
Ir galiausiai, JAV priešraketinės gynybos Europoje sistemos plėtros planus pakeitė ekonominės priežastys – dėl JAV biudžeto apkarpymų Pentagonui teko peržiūrėti savo prioritetus.
Vis dėlto NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, komentuodamas tolimiausios JAV gynybos sistemos Europoje pakopos atsisakymą, patikino, kad europiečiai priešraketinės gynybos pokyčių nepajus. JAV planų pasikeitimo išdavyste nelaikantis pareiškė ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Rusijos kompromisai nedžiugina
Nors Vašingtonas tikėjosi, kad priešraketinio skydo Europoje „apkarpymas“ sulauks teigiamo Maskvos įvertinimo, Kremlius šią naujieną sutiko gana abejingai. Dar daugiau – buvo pakartotas jau tradiciniu tapęs reikalavimas Vašingtonui suteikti Maskvai teisines garantijas, kad priešraketinės gynybos skydas nekels grėsmės Rusijai.
Dar pernai gegužę Rusijos kariuomenės generolas Nikolajus Makarovas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi suduoti prevencinį smūgį NATO priešraketinio skydo elementams Lenkijoje ir Rumunijoje, saugodama savo strateginį branduolinį pajėgumą. Kyla klausimas, kodėl Maskva JAV priešraketinį skydą Europoje pateikia kaip „grėsmę Nr. 1“ savo saugumui?
Visų pirma, Rusijai nerimą kelia ne tai, kad JAV priešraketinio skydo dislokavimas sumenkins šios strateginį branduolinį potencialą, o politinis JAV priešraketinio skydo artėjimo efektas. Kitaip tariant, JAV priešraketinio skydo elementų dislokavimas Lenkijoje ir Rumunijoje glaudesnės integracijos su JAV keliu pastūmėja ne tik šias šalis, bet ir paskatina gravituoti Vakarų link tokias kaimynines valstybes kaip Moldova, Ukraina, o ilguoju laikotarpiu – galimai ir Baltarusija. Maskva nuo pat Sovietų Sąjungos griūties negali susitaikyti su savo „išimtinės interesų srities“ praradimu, todėl bet koks veiksmas, mažinantis Maskvos taką šiame regione, iššaukia ypač aštrią Kremliaus reakciją.
Antra, Maskva ir Vašingtonas skirtingai suvokia kompromisą. JAV atsisakė tik ilgojo nuotolio raketų gaudyklių dislokavimo Lenkijoje ir Rumunijoje, tuo tarpu trumpojo ir vidutinio nuotolio gaudyklės, kaip žadama, bus sėkmingai dislokuotos. Tuo tarpu Maskvos tikslas – įtikinti Vašingtoną atsisakyti bet kokių priešraketinio skydo elementų dislokavimo netoli Rusijos sienų.
Ir galiausiai, Rusija siekia rasti priėjimą prie JAV gynybos politikos „virtuvės“. Neatsitiktinai yra prašoma teisinių garantijų iš JAV pusės – tokių garantijų suteikimas faktiškai reikštų, kad Maskvai yra leidžiama kištis į JAV gynybos politikos reikalus.
Kinija – atsvara JAV?
Panašu, kad JAV priešraketinės gynybos planai nustojo būti vien tik Vašingtono ir Maskvos susirūpinimo objektu ir sukėlė dar vienos kylančios globalios galios – Kinijos – susidomėjimą.
Pentagonui pareiškus apie planus dislokuoti 14 papildomų raketų gaudyklių Aliaskoje, Pekinas išreiškė susirūpinimą, kad toks Vašingtono sprendimas gali padidinti susipriešinimą Tolimuosiuose Rytuose. Kinija yra pagrindinė Šiaurės Korėjos advokatė tarptautinėje arenoje. Nors Pekinas nepritaria Pchenjano pastangoms tobulinti branduolinį ginklą, Kinija pasisako prieš tarptautines sankcijas Šiaurės Korėjai.
Antra, Kinija bando veikti kaip atsvara JAV regione ir taip išlaikyti galių balansą. Kaip atsvarą JAV strateginei partnerystei su Japonija ir Pietų Korėja, Kinija suka suartėjimo su Rusija keliu. Apie tai iškalbingai byloja faktas, kad naujasis Kinijos lyderis Xi Jinpingas pirmajam savo užsienio vizitui pasirinko Rusiją.
JAV gynybos skydas Europoje
- Jungtinė Karalystė: ankstyvojo perspėjimo sistema;
- Rumunija: trumpojo ir vidutinio nuotolio gaudyklės nuo 2015 m.;
- Lenkija: trumpojo ir vidutinio nuotolio gaudyklės nuo 2018 m.;
- Turkija: ankstyvojo perspėjimo radarų sistema;
- Viduržemio jūra: raketų gaudyklės nuo 2011 m.