„Lėktuvas buvo numuštas Rusijos teritorijoje, virš Grozno. Ir to neįmanoma paneigti. <...> Tie, kurie tai padarė, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, be to, turi būti sumokėtos kompensacijos dėl žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų. Jei to nebus, santykiai tikrai persikels į kitą plotmę“, – Azerbaidžano naujienų agentūrai „Turan“ sakė R. Musabekovas.
Rusijos žiniasklaidoje jau pastebėta bandymų maskuoti prie įvykio kaltininkų vedančius pėdsakus, rašoma „Turan“ publikacijoje, nors kas konkrečiai daroma, straipsnyje nenurodoma.
R. Musabekovas priminė, kad 2020 m., kai Azerbaidžanas numušė Rusijos sraigtasparnį virš Armėnijos, Baku atsiprašė ir pažadėjo nubausti kaltininkus.
„Tokie yra civilizuoti santykiai. Jei veikia oro gynybos sistema, oro uostas turi būti uždarytas ir turi būti nurodyta, kad tenai skristi draudžiama. Todėl kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn“, – pridūrė parlamento narys.
Azerbaidžano parlamento nario R. Musabekovo pareiškimas patraukė tiriamosios žurnalistikos portalo „Agentstvo“ dėmesį. Portalo leidėjai pažymi, kad tai pirmoji oficiali Azerbaidžano reakcija į pranešimus, kad lėktuvą numušė Rusijos oro gynybos sistema. Tą, remdamiesi šaltiniais Azerbaidžane, rašė ir leidiniai „Reuters“ bei „Euronews“.
Kremlius komentuoti atsisako
Penktadienį, po pranešimų, kad Azerbaidžano keleivinį lėktuvą galėjo numušti Rusijos priešlėktuvinė raketa, Kremlius atsisakė komentuoti lėktuvo sudužimą, kol tyrimas nebaigtas.
„Vyksta tyrimas, kol nepaskelbtos tyrimo išvados, nemanome, kad turime teisę komentuoti ir to nedarysime“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis taip pat sakė, kad matė Azerbaidžano parlamentaro pareiškimą, bet „neturi, ką pridurti“.
Po lėktuvo katastrofos Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė esą šalies vadovybė nežino nelaimės priežasčių.
„Yra įvairių versijų. Manau, kad dar anksti apie tai kalbėti. Šis klausimas turėtų būti visapusiškai ištirtas“, – pasakė jis.
Kremlius atsisakė pateikti kokių nors hipotezių katastrofos Kazachstane tema, o Kazachstanas nurodė neturintis oficialios katastrofos versijos, todėl, kol vyksta tyrimas, negalintis nei patvirtinti, nei paneigti jokio varianto.
Komercinis orlaivis „Embraer 190“ skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Grozną – Rusijos Čečėnijos respublikos sostinę. Juo keliavo 67 žmonės, įskaitant penkis įgulos narius. Lėktuvas skrydžio metu nukrypo link Kaspijos jūros ir vėliau sudužo netoli Aktau miesto Kazachstane. Lėktuvo katastrofą išgyveno 29 žmonės, keli iš jų buvo sunkiai sužeisti.
Vakarų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, skelbia, kad orlaivį galėjo numušti Rusijos priešlėktuvinė raketa. Ant lėktuvo fiuzeliažo anksčiau buvo pastebėta neįprastų pažeidimų.
Bendrovė „Azerbaijan Airlines“ penktadienį pranešė, kad saugumo sumetimais stabdo skrydžius į Rusijos miestus. Nuo gruodžio 28 d. „Azerbaijan Airlines“ neskraidys į Sočį, Ufą, Samarą, Volgogradą, Grozną, Mineralinius vandenis ir Machačkalą.
Kazachstano bendrovė „Qazaq Air“ anksčiau taip pat paskelbė, kad nevykdys skrydžių į Rusijos Jekaterinburgo miestą.
Budanovas: Azerbaidžano keleivinį lėktuvą numušė Rusijos oro gynybos sistema „Pancir-S1“
Azerbaidžano oro linijų keleivinį lėktuvą „Embraer 190“, Kalėdų dieną sudužusį vakarų Kazachstane netoli Aktau miesto, numušė rusų trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Pancir-S1“, sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) vadovas Kyrylo Budanovas.
„Kiek mums žinoma, lėktuvas buvo numuštas Rusijos oro gynybos sistemos „Pancir-S1“ iš Rusijos teritorijos“, – sakė jis.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės, įskaitant „Reuters“, remdamosi šaltiniais, susipažinusiais su pirminėmis Azerbaidžano tyrimo išvadomis, anksčiau pranešė, kad lėktuvą galėjo numušti Rusijos priešlėktuvinė raketa.
