„Man plyšta širdis, kai matau savo karius, kuriuos nelegaliai laiko Rusija“, – Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė admirolas Igoris Vorončenka. Jis teigė, jog būtų pasiruošęs vietoj jų sėsti į Rusijos kalėjimą.
Jūreiviai Rusijoje bus teisiami, jiems dėl sienos kirtimo gresia ilgi nelaisvės metai. Rusijos pakrančių apsauga neleido ukrainiečių laivams kirsti Kerčės sąsiaurio Azovo jūroje, juos sulaikė, o įgulų narius suėmė. Po to, kai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, Maskva Kerčės sąsiaurį laiko Rusijos teritorija. Šis incidentas sukėlė didžiulę įtampą tarp Maskvos ir Kijevo.
Tuo tarpu sulaikytų Ukrainos jūreivių motinos paskelbė, kad nori kreiptis tiesiai į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir prašyti jos paramos. „Vokietijos kanclerė Ukrainoje labai vertinama, ir mes žinome, kad ji turi įtakos V. Putinui, – laikraštis „Bild“ citavo vieną motiną. – Mes tikimės, kad ji kovos už mūsų sūnus ir kad jie pagaliau galės grįžti į gimtinę. Todėl mes rašysime jai laišką“.
Prieš tai Ukrainos generalinė prokuratūra pasiūlė šalyje nuteistus rusus iškeisti į Rusijoje laikomus jūrininkus.
„Mes turime pakankamą mainų fondą: daugiau kaip 300 asmenų, kurie nuteisti dėl antivalstybinės veiklos“, – sakė generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.
Rusijoje jūreiviams gresia iki šešerių metų kalėjimo. Maskva kaltina juos nelegaliu sienos kirtimu.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį susitiko su Rusijos į nelaisvę paimtų ukrainiečių jūrininkų šeimomis ir pažadėjo padaryti viską, kad jie grįžtų namo.
„Man nėra nieko svarbiau kaip juos išlaisvinti“, – dalies iš 24 jūreivių, praėjusį mėnesį patekusių į nelaisvę per incidentą Kerčės sąsiauryje, artimiesiems sakė P. Porošenka.
„Visi Ukraina didžiuojasi jūsų artimaisiais“, – per emocijų kupiną susitikimą prezidentūroje kalbėjo valstybės vadovas.
„Dabar visa Ukraina susivienijo, kad paremtų mūsų jūrininkus“, – pridūrė valstybės vadovas ir apkabino jų šeimos narius. Kai kurie jų nesulaikė ašarų.
Lapkričio pabaigoje Rusijos pasieniečiai prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir perėmė tris ukrainiečių karinius laivus bei suėmė jų įgulas.
Šis incidentas buvo pavojingiausia per pastaruosius kelerius metus konfrontacija tarp abiejų kaimynių, įsivėlusių į separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų paleisti jūreivius, šiuo metu Maskvoje laikomiems ukrainiečiams buvo skirtas dviejų mėnesių kardomasis kalinimas.
Trys belaisviai per incidentą buvo sužeisti ir dabar yra gydomi. Pasak Rusijos, jų gyvybei pavojus negresia.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitgalį pareiškė, kad Maskva neketina paleisti jūrininkų per apsikeitimą belaisviais.
Kremliaus kritikai tvirtina, kad Rusija rengia parodomąjį teismą, o P. Porošenka antradienį nurodė, jog įgulų nariai kalinami neteisėtai.
„Atsižvelgiant į jų statusą, remiantis Ženevos konvencija, jie yra karo belaisviai ir negali būti teisiami jokiame Kremliaus teisme“, – pažymėjo jis.
Maskva tikina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į Rusijos vandenis.
Kijevas praėjusią savaitę įvedė 30 dienų karo padėtį 10 regionų, esančių šalia Rusijos ir Juodosios bei Azovo jūrų krantų.
P. Porošenka perspėjo, kad Rusija telkia prie Ukrainos sienos pajėgas, nors Kremlius tai neigia.
Europos lyderiai savo ruožtu ketvirtadienį atmetė Ukrainos raginimus suteikti jai didesnę paramą konfrontacijoje su Rusija, Kijevui paraginus NATO nusiųsti laivų į vandenis, dėl kurių ginčijamasi su Maskva.
Kijevas taip pat neseniai kaltino Maskvą, kad ji neleidžia ukrainiečių komerciniams laivams įplaukti į Ukrainos uostus Azovo jūroje arba juos palikti.
Tačiau antradienį Kijevas paskelbė, kad Rusija pradėjo praleidinėti kuriuos laivus į Azovo jūros uostus. Tai gali būti požymis, kad įtampa šiame neramiame regione slūgsta.